Tiltas per Baltosios Ančios upę
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Mantas Adomėnas ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl naujo tilto per Baltosios Ančios upę, susirūpinę, kad naujasis tiltas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gali tapti grėsme Lietuvos saugumui, ypač Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ kontekste.
Prieš keletą savaičių Druskininkų savivaldybės administracijos užsakymu per Baltosios Ančios upę, Druskininkų savivaldybės teritorijoje, Sventijansko kaime, ties siena su Baltarusija, buvo pastatytas naujas tiltas. Lėšos tilto statybai – maždaug ketvirtis milijono eurų – skirtos iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos biudžeto vietinės reikšmės kelių programos. Tilto ilgis – 78 metrai, plotis – 3,5 metro, keliamoji galia – 40 tonų.
<…> Seimo narių teigimu, neįmanoma užtikrinti, kad pratybų „Zapad 2017“ metu nebus mėginama įgyvendinti vienokią ar kitokią hibridinę operaciją, siekiant provokuoti NATO pajėgas ar patikrinti jų budrumą. Ypač jautria vieta išlieka vadinamasis Suvalkų koridorius. Netoli jo ir minėtas naujasis tiltas per Baltosios Ančios upę, kurio parametrai leistų juo lengvai judėti, pavyzdžiui, kariniam šarvuočiui.
Ministro pirmininko parlamentarai klausia, kaip šio tilto atsiradimas vertintinas šalies karinio saugumo užtikrinimo požiūriu? Ar pratybų „Zapad 2017“ metu šiam tiltui bus skiriamas padidintas budrumas, siekiant užkirsti kelią galimoms provokacijoms? Seimo nariams papildomų klausimų kyla dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų panaudojimo tikslingumo, todėl prašoma įvertinti, ar šio projekto įgyvendinimas atitinka viešąjį interesą.
———————————
Tiksinti bomba Alytaus pataisos namuose
Po Alytaus pataisos namų medicinos slaugytojos paviešintos informacijos apie galimai per didelio kiekio išrašomų psichotropinių vaistų kaliniams bei pataisos namų personalo nepagarbos, apsilankiau šioje įkalinimo įstaigoje.
Atmosfera pataisos namuose primena gūdžius tarybinius laikus. Manau, įkalinimo įstaiga seniai turėjo būti nugriauta ir pastatyta už miesto, kaip yra mūsų kaimyninėse šalyse. Medicinos darbuotojams čia dirbti nesaugu: jie ne tik turi nuolat išklausyti iš kalinių lūpų sklindančius keiksmažodžius, bet ir nuolat patiria stresą dėl grėsmės būti užpultais. Personalo darbuotojai pikti ir sukrėsti, jų besiklausant buvo sunku patikėti, kokį košmarą jie turi patirti. Žemas, artimas minimaliam atlyginimas (į rankas virš keturių šimtų eurų) nemotyvuoja rizikuoti savo gyvybe ir dirbti tokiomis pavojingomis sąlygomis. Negana to, darbinė atmosfera yra įtempta, darbuotojai nusivylę buvusiais teisingumo ministrais, bet tikisi teisingumo ministrės Mildos Vainiūtės greito reagavimo į šią situaciją.
Atvykęs į pataisos namus tarp kalinių ėjau be jokios apsaugos, nežinodamas, kas gali nutikti. Kaip teigė pataisos namų direktorius K. Jasmontas, situacija tokia todėl, kad trūksta darbuotojų. Mažas atlyginimas, didžiulis darbo krūvis, fiziškai ir psichologiškai nesaugi aplinka verčia darbuotojus palikti darbą. Vizito metu, medicinos personalas pranešė, kad iš darbo traukiasi dar dvi darbuotojos. Medicinos darbuotojai jaučiasi palikti likimo valiai, nes ligoninių gydytojai ir slaugytojai gauna didesnius atlyginimus nei pataisos namų gydytojai ir slaugytojai, kurie dirba su ne kartą teistais kaliniais, tarp kurių darbo sąlygos yra dvigubai pavojingesnės. Darbuotojai skundėsi dėl visiško chaoso ir moralinio palaikymo nebūvimo, nes į personalo tarnybinius pranešimus nėra reaguojama.
Teisingumo ministerija turi imtis neatidėliotinų veiksmų: didinti darbuotojų atlyginimus ir jų saugumą, steigti pataisos namuose psichiatro etatą. Turi būti atnaujinta laboratorinė įranga ligoms nustatyti. Kalėjimo administracija turi keisti požiūrį į darbuotojus. Turi būti peržiūrėtos vadovaujančių asmenų kompetencijos.
———————————
Ar pasirengta sutramdyti patyčias mokyklose?
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, klausdamas, ar švietimo įstaigos tinkamai pasirengė Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoms Švietimo įstatymo pataisoms, kurios sumažintų smurtą ir patyčias švietimo įstaigose. Kreipimesi M. Majauskas taip pat klausia, koks numatytas papildomas finansavimas smurto ir patyčių prevencijos programoms įgyvendinti ir kokia dalis teks vienai mokyklai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., kai įstatymo pataisos įsigalioja? Teiraujamasi, kokiomis priemonėmis bus vertinamas šio įstatymo efektyvumas ir emocinis mokinių saugumas kiekvienoje ugdymo įstaigoje?
„Švietimo sistema turėjo metus laiko pasirengti įstatymo įgyvendinimui, kuris pagaliau sutramdytų patyčias mokyklose. Tačiau iš mokyklų girdime, kad net ir su geriausiais norais be specialistų pagalbos, profesionalių mokymų mokiniams, mokytojams ir tėvams pasiekti permainų bus labai sunku. Tuo metu adekvataus papildomo finansavimo nėra. Todėl tikėtina, kad įstatymas kol kas liks tik popieriuje, o gyvenimas mokyklose toliau tekės savo vaga“, – teigė M. Majauskas.
Primename, kad Prezidentės pasirašytose įstatymo pataisose įtvirtinta, jog kiekviena mokykla privalomai turės vykdyti bent vieną ilgalaikę smurto prevencijos programą. Pastebėjus smurto atvejį švietimo įstaigoje bus privaloma apie tai pranešti švietimo įstaigos vadovui. Siekiant kuo anksčiau atpažinti patyčias, numatoma pareiga mokytojams bent kartą per ketverius metus tobulinti kvalifikaciją socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje.
Įstatyme numatyta, kad susidūrus su smurto atveju bus nedelsiant teikiama psichologinė pagalba tiek smurtą patiriančiam mokiniui, tiek smurtautojui, tiek tėvams, o esant poreikiui – ir mokytojams. Mokyklos vadovai bus įpareigoti pranešti apie pastebėtą smurto atvejį tėvams ir užtikrinti, kad nemokama psichologinė pagalba būtų pradėta teikti per 5 darbo dienas. Lietuvoje dauguma mokyklų vadovų teigia, kad patyčių jų mokyklose nėra, nors patyčių mastas mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europoje. Parengta pagal LR Seimo pranešimus.