Penktadienį Seimas svarstys penkių universitetų susijungimo galimybę. Pastaruoju metu didžiausia diskusija vyko dėl Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) integracijos. Susijungimo skeptikai akcentuoja pernelyg tolimas studijų sritis, o šalininkai – galimybę, remiantis tarptautine praktika, sukurti plačios aprėpties ugdymo įstaigą, vykdančią tarpdisciplininius tyrimus ir rengiančią platų išsilavinimą turinčius studentus, sutaupančią lėšų ir ekonomiškai dirbančią kur kas efektyviau nei iki šiol.
Rektoriau, jau ilgą laiką vyksta diskusijos apie tai, kaip ASU – žemės ūkio srities universitetas – gali susijungti su plačios aprėpties VDU. Kaip Jums pavyko apsispręsti, ar šis susijungimas gali būti naudingas Lietuvai, universiteto bendruomenei?
– Kai iškilo universitetų susijungimo klausimas, visus praėjusius metus analizavome galvodami, kokia konsolidacijos galimybė būtų pati naudingiausia ir efektyviausia. Tikrai perėjome labai daug svarstymo ir analizės etapų. Derybų metu būtent su VDU radome daugiausiai sinergijos.
Nuo pat pavasario galvojome, kokia kombinacija būtų geriausia. Žemės ūkis šiuo metu vis labiau modernizuojamas, dirba globaliose rinkose, skaitmenizuojamas, o VDU galėsime išvystyti stiprias tarpdisciplinines studijų programas, todėl matome, kad ši partnerystė padėtų sustiprinti vykdomas žemės ūkio ir biosistemų inžinerijos studijas ir tyrimus, drauge galėtume kurti biotechnologijas ypač augalų pagrindu – VDU yra vienas lyderiaujančių Lietuvos universitetų šioje mokslų kryptyje. Be to, VDU stiprioji pusė – visapusiškas išsilavinimas, tarptautiškumas – didelis tarptautinių dėstytojų skaičius, net 30 užsienio kalbų, o tai padėtų mūsų absolventams būti konkurencingesniais tarptautinėje darbo rinkoje. Daug sąlyčio taškų galėtų rasti ir VDU Gamtos mokslų bei ASU Agronomijos fakultetai.
Nepamirškime, kad ASU vykdomi ir socialiniai mokslai. VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas glaudžiai siejasi su mūsų kaimo plėtros ir žemės ūkio sritimis, kuruojamomis universitete. Sujungę jėgas planuojame vystyti bioekonomikos studijas ir tyrimus. Bioekonomika apima atsinaujinančių biologinių žaliavų gamybą ir tų žaliavų bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus – maistą, pašarus, pramoninius produktus, bioenergiją. Siekdami dar labiau kelti aukštojo mokslo kokybę turime vystyti svarbias šaliai ir Europai mokslo kryptis. Bioekonomika yra viena iš jų, o su VDU čia turime daugiausiai sinergijos.
Taip pat galime pasiūlyti modernią studijų ir mokslo bazės infrastruktūrą, kurios dėka išaugtų mokslininkų galimybės dalyvauti dideliuose tarptautiniuose projektuose. Dėliodami bendrumų žemėlapį supratome, kad vienas plius vienas gali būti trys.
Ar reiktų suprasti, kad akcentuodamas bendrumus matote ir kur kas didesnes stiprybes nei dirbti pavieniui?
– Tikrai taip, tą rodo ir pasaulinio masto tyrimai, atlikti žinomų universitetų bendruomenėse. Sukurti stiprius mokslo ir studijų centrus galima tik suvienijus jėgas – apjungus žmogiškąjį mokslinį potencialą ir infrastruktūrą. Mes suprantame, kad šiuolaikiniam žemės ūkio specialistui nebepakanka tik turėti specifinių savo srities žinių. Jis privalo turėti gebėjimų komunikuoti, dirbti komandoje, mokėti užsienio kalbų. Šiose srityse VDU yra kur kas stipresnis nei ASU. VDU studentai iš mūsų specialistų mokysis praktinių dalykų – pavyzdžiui, humanitarai gaus gamtos mokslų srities žinių, bendraus ne tik su miesto bendruomene, bet ir regionų, bus labiau pasirengę dirbti Lietuvoje.
Ar esate pasirengę susijungimui?
– Tikrai taip, nes horizontalus bendradarbiavimas tarp universitetų vyksta jau seniai. Pavyzdžiui, kartu su VDU turime tris bendras doktorantūros studijų programas.
Esate gerai ištyrinėjęs pasaulines praktikas. Ką jos kalba Lietuvai?
– Neseniai Australijoje „Ernst & Young“ audito kompanija atliko tyrimą, kurio metu aiškiai nubrėžė pasaulines universitetų plėtros galimybes. Kaip teigia studijos rezultatai, Australijos dideli universitetai po dešimtmečio taps negyvybingi jei netaps mažesni ir lankstesni, labiau orientuoti į verslą ir pokyčius. Aplamai pasaulyje per ateinančius metus liks apie 20 didelių turinčių išskirtinį brendą universitetų ir jų padalinių įvairiose šalyse, kiti turės būti labai lankstūs, konkurencingi, ieškoti savo vietos po saule – bendradarbiaudami su verslu, įsitraukdami į trečiosios ir ketvirtosios misijos veiklas, ne tik perteikdami žinias bet ir inicijuodami bei darydami pokyčius inovacijose, visuomenės gyvenime, jungdamiesi ir ieškodami geriausių sprendimų ne tik akademine, bet ir ekonomine prasme. ASU irgi yra linkęs ieškoti savo kelio susijungimo procese – jis nebus lengvas, bet teikia vilties dėl kelių priežasčių.
Kokios jos?
– Tarpdiscipliniškumas, moksliniai tyrimai humanitarinių, socialinių, fizinių, menų, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse. Taip pat išskirčiau efektyvų infrastruktūros panaudojimą, atsisakymą dubliuoti studijų programas. Pagal naujausius skaičiavimus po universitetų integracijos iki 20 proc. didesnė lėšų dalis bus skiriama vienam dėstytojui ir studentui. Sujungus universitetų akademinį potencialą ir bendradarbiaujant su užsienio ekspertais, be tradicinių mūsų agrobiologinių žemės ūkio krypčių bus ir toliau dar stipriau plėtojamos biosistemų inžinerijos, klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tyrimų kryptys.
Ar stipriai keisis studijų programos? Ką tai duos studentams?
– Pokyčių studijų programose bus, jie bus orientuoti į besidubliuojančių programų atsisakymą, tarpdiscipliniškumą, tyrimų ir studijų sąsajų, naujų didaktinių metodų ugdančių ne žinias o gebėjimus analizuoti, priimti sprendimus, kurti, komunikuoti, dirbti komandoje- link ko juda ir geriausi pasaulio universitetai. Mūsų studentai turės daugiau galimybių įgyti platesnį, kokybišką , paklausų išsilavinimą pas mus, įgyti daugiau tarptautinės patirties dar studijuojant, tapti verslo ir institucijų geidžiamais darbuotojais, savo ir Lietuvos ateities kūrėjais.
Akcentuojate ir mokslinius tyrimus. Kas keisis šioje svarbioje Lietuvai srityje?
– Apjungtas VDU ir ASU mokslinis potencialas sustiprins mokslinius tyrimus ir jais grįstas studijas, reikalingas ne tik bioekonomikai, bet ir energetikai bei žemės ūkiui plėtoti Lietuvoje, pagerins sąlygas mokslo ir verslo bendradarbiavimui gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus ir teikiant paslaugas, sustiprins jų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose.
Kokį didžiausią iššūkį matote susijungimo procese?
– Išlaikyti aukštą studijų programų kokybę, pasirinkti geriausius savo srities specialistus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, bei paskirstyti finansus ūkiniams, administraciniams ir moksliniams procesams. Sudaryti sąlygas , kad mūsų bendruomenės nariai, dėstytojai ir studentai jaustųsi mūsų bendros ateities kūrėjais ir įgyvendintojais.