Psichologijos profesorius Gordonas Gallupas (Gordon Gallup) ir jo kolega Michaelas Frederikas (Michael Frederick) iš Albany universiteto (JAV) teigia, kad dinozaurai pradėjo nykti gerokai anksčiau, nei danguje pasirodė pražūtingas asteroidas.
Nors bemaž visuotinai priimta teorija teigia, kad didžiulio asteroido smūgis į Žemę maždaug prieš 65 milijonus metų buvo pagrindinė dinozaurų išnykimo priežastis, tačiau nauja šių mokslininkų pasiūlyta teorija teigia, kad dinozaurai turėjo problemų dar gerokai prieš tai.
Šios problemos – tai toksiškų augalų atsiradimas ir dinozaurų nesugebėjimas susieti pavojingų augalų su jų skoniu. Kaip teigia ši teorija, būtent tai gerokai sumažino dinozaurų populiaciją dar prieš asteroido smūgį, ir galutinai pribaigė po jo.
Augalo ar kito maisto vartojimo susiejimas su neigiamomis pasekmėmis, tokiomis kaip pilvo skausmas ar bloga savijauta yra savybė, ištobulinta evoliucijos proceso ir būdinga daugeliui gyvūnų. Gordonas Gallupas siūlo žiurkių pavyzdį: „Priežastis, kodėl dauguma bandymų išnaikinti žiurkes, jas nuodijant, nėra sėkmingi, yra ta, kad jos, kaip ir daugelis kitų gyvūnų rūšių, ima atskirti toksišką maistą. Kai žiurkės atranda nepažįstamą maistą, paprastai jos suėda tik nedidelį jo kiekį, o jei suserga, ima vengti tokio maisto, nes susieja jo skonį ir kvapą su buvusia bloga savijauta.“
Pirmieji žydintys augalai Žemėje kaip tik ir atsirado tuo metu, kai dinozaurų populiacija palaipsniui pradėjo nykti, gerokai anksčiau nei atskriejo asteroidas.
Šie mokslininkai teigia, kad žydintiems augalams evoliucionuojant, jie ėmė gaminti vis daugiau toksiškų medžiagų, tačiau dinozaurai juos vis vien ėdė, nesugebėdami susieti blogos savijautos su konkrečiais augalais. Šis evoliucijos trūkumas juos ir pražudė. Nors tikslių žinių apie tai, kada atsirado augalų toksiškumas ir kaip jis vystėsi, ir trūksta, tačiau Gallupas ir Frederikas pastebi, kad žydinčių augalų atsiradimas pakankamai tiksliai sutampa su laipsniško dinozaurų nykimo pradžia.
Apart žydinčių augalų plitimo tyrimų dinozaurų gyvavimo metu, šie mokslininkai taip pat nagrinėjo, ar paukščiai (laikomi dinozaurų palikuonimis) ir krokodilai (taip pat laikomi kilusiais iš dinozaurų) gali susieti blogą savijautą su suvalgyto maisto skoniu ir kvapu. Jie nustatė, kad paukščiai tokią savybę turi, tačiau kiek kitokią – jie netinkamą maistą išmoksta atskirti vizualiai.
Tačiau tiriant krokodilus, kurie buvo šeriami įvairia mėsa, dalis kurios buvo šiek tiek toksiška, pasirodė, kad krokodilai ir po kiek laiko nesugebėjo atskirti netinkamos mėsos ir ją vis vien valgė. Gali būti, kad panašiai prieš daug milijonų metų elgėsi ir dinozaurai.
„Nors asteroidas neabejotinai buvo veiksnys, neigiamai paveikęs dinozaurus, tačiau jų evoliucinis defektas – nesugebėjimas mokytis ir susilaikyti nuo tam tikrų augalų vartojimo galėjo daug smarkiau paveikti jų populiaciją,“ – teigia Gallupas. „Jei remtumėmės dominuojančia dinozaurų išnykimo teorija, grindžiama asteroido poveikiu, būtų manytina, kad dinozaurų išnykimas turėjo būti staigus, tačiau iškasenos rodo ką kita – dinozaurai pradėjo nykti gerokai ankščiau prieš asteroido smūgį ir toliau palaipsniui nyko dar milijonus metų.“
Daugiau:
Ar šiandien ant Lietuvos dirvožemio išgyventų dinozaurai?
„Mokslo sriuba“: ko apie dinozaurus nepasako Holivudo filmai?