2016 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kvietimu pradėta tradicija nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. rengti Lietuvių kalbos dienas peržengė Lietuvos sienas, nes Užsienio reikalų ministerijos paskatintos šioje veikloje dalyvauja ir Lietuvos ambasados užsienio šalyse. Latvijoje – Rygoje ir Daugpilyje – šiais metais per vieną savaitę surengti keli Lietuvių kalbos dienų renginiai, kurie buvo skirti taip pat ir kitoms 2019-ųjų metų progoms – Pasaulio lietuvių, Vietovardžių ir Juozo Tumo-Vaižganto metams.
Sostinėje pagrindiniu centru tapo Rygos lietuvių vidurinė mokykla. Kovo 4 d. surengtas mokslo populiarinimo paskaitų ciklas 10–12 klasių mokiniams. Pirmuoju Baltų apdovanojimu už indėlį į baltų tautų ryšių stiprinimą 2018 m. įvertinta Latvijos universiteto ir Helsinkio universiteto profesorė dr. Laimutė Baluodė (Laimute Balode) pirmiausia pasakojo apie baltų kalbų mokymo tradicijas ir šiuolaikinę situaciją Suomijoje. L. Baluodė dėsto Helsinkio universitete nuo 1996 m., todėl jai gerai žinomi lietuvių ir latvių kalbos mokymo suomių studentams aspektai, taip pat platesnis baltų kalbų dėstymo pasaulyje kontekstas. Todėl klausytojai išgirdo daug įdomios ir naudingos informacijos.
Kitą susitikimo su mokiniais dalį kalbininkė paskyrė pagrindinei savo mokslinių interesų sričiai – onomastikos (vardyno) tyrinėjimams: pasakojo apie Latvijos vietovardžius, kurie yra arba galėtų būti kilę iš lietuvių kalbos, apie išaiškintus arba pastebėtus galbūt lietuviškos kilmės rodiklius Latvijos miestų ar kitų gyvenviečių, įvairių smulkesnių vietų ar objektų (vadinamų mikrotoponimais) pavadinimuose. L. Baluodė taip pat pristatė ir padovanojo mokyklai 2015 m. su kolega Ojaru Bušu (Ojārs Bušs) išleistą dvikalbį Latvijos vietovardžių kilmės žodyną „No Abavas līdz Zilupei. From Abava to Zilupe“ (apie jo sutiktuves plačiau žr. „Mokslo Lietuva“. Nr. 6; 2016 03 24).
Apie vietovardžius, tik kitokiu aspektu, kalbėjo ir Šiaulių universiteto docentė bei asociacijos „Baltų centras“ (Šiauliai) vadovė dr. Regina Kvašytė. R. Kvašytė nagrinėjo Latvijos vietovardžių vartojimo tendencijas lietuvių kalbos šaltiniuose – žodynuose, enciklopedijoje ir populiariojoje spaudoje bei kelionių aprašymuose, taip pat Lietuvos vietovardžių vartojimą latvių kalba. Lietuvių kalba esama nemažai šaltinių, kur galima rasti informacijos apie lietuviškai perteiktus užsienio šalių vietovardžius, tik reikia gebėti jais naudotis. Paminėtina, kad naujausias šaltinis yra serijos Pasaulio vietovardžiai žodynai, pirmasis iš kurių – Europa – išleistas 2006 m. (nuo 2014 m. – ir internete). Tokia tema pasirinkta norint sudominti klausimais, kurie aktualūs kalbantiems ar rašantiems apie Lietuvą latviškai ir apie Latviją lietuviškai.
Į Lietuvių kalbos dienų paskaitas kalbininkes pakvietė Rygos lietuvių vidurine mokykla, tapusi vienu iš lietuvybės puoselėjimo centrų Latvijoje. Mokyklos įkūrėja, pirmoji ir ilgametė direktorė Aldona Treija (Aldona Treija) mokyklos dvidešimtmečio proga išleistoje knygoje „Rygos lietuvių vidurinė mokykla 1991–2011“ prisimena, kad apie prieškario lietuvių švietimo tradicijų atkūrimą Latvijoje buvo pradėta galvoti 1988 m., įkūrus Latvijos lietuvių kultūros draugiją. 1991-aisiais Rygos 85-ojoje vidurinėje mokykloje, kuri ir tapo lietuviškosios mokslo įstaigos pagrindu, pradėjo mokytis 9 mokiniai. Latvių vidurinėje mokykloje pradėjusios darbą pirmosios lietuvių klasės 1995 m. buvo akredituotos pagrindine lietuvių mokykla, o 2000 m. jau tapo vidurine mokykla.
Tais metais Rygos lietuvių vidurinei mokyklai buvo paskirtos apleistos vaikų darželio patalpos, kur dabar veikia šiuolaikiška, patraukliomis erdvėmis išsiskirianti mokymo įstaiga, kuri yra ne tik labai populiari tarp lietuvių, bet ir patenka į geriausių mokyklų dešimtuką. Prieš trejus metus iš pirmosios direktorės vadovavimą mokyklai perėmė direktorė Jolanta Naglė (Jolanta Nagle). Mokykloje, kaip lietuvybės židinyje Rygoje, be tiesioginio darbo su mokiniais, švenčiamos Lietuvos valstybinės ir tautinės šventės, vyksta vietos bendruomenės renginiai, taip pat dažnai lankosi svečiai iš Lietuvos.
Štai ir dabar – dar nespėjus išlydėti Lietuvių kalbos dienų dalyvių, jau buvo galvojama apie kitą dieną vyksiančias Užgavėnes, kurias drauge ketino švęsti folkloro kolektyvai iš Linkuvos – suaugusiųjų „Linkava“ ir vaikų „Ratinėls“. Tokia veikla palaiko užsienyje, nors ir artimame, gyvenančių lietuvių bendruomeniškumą, puoselėja tapatybę, ugdo vaikų tautinę dvasią. Mokytojas Rolandas Žalnierius, Šiaulių universiteto absolventas, yra ir Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys, todėl gerai žino, kas rūpi tiek užsienio, tiek Latvijos lietuviams.
Lietuvių kalbos dienų proga mokykla dar kovo 4–6 d. surengė lietuvių kalbos olimpiadą ir viktoriną „Atidarykime kalbos kraičio skrynią“. O Daugpilyje kovo 5 d. į renginį daugiau kaip 80 žmonių, tarp jų mokinius iš pirmosios mokyklos, kurioje mokėsi J. Tumas-Vaižgantas, sukvietė vietos lietuvių kultūros draugija „Rasa“. Jo metu buvo giedamas Lietuvos himnas, pristatyta heraldika ir aukštaičių tautiniai kostiumai. Daugpilio universiteto absolventas Jurijus Kučinskis perskaitė pranešimą apie J. Tumą-Vaižgantą. Susitikime skambėjo Daugpilio lietuvių folkloro ansamblio „Rasa“ ir jo vadovo Gintaro Andrijausko muzika, pasirodė senjorų šokių kolektyvas „Ērkšķrozīte”.
Latvijos universiteto Lituanistikos centras (vadovas – dr. Edmundas Trumpa) ir Lietuvos Respublikos ambasada Latvijoje kovo 11–12 d. renginyje „Kalba – kultūros raktas“ supažindino lituanistikos kursų klausytojus su Lietuvos kultūra, kalbos ypatumais ir surengė viktoriną.
Lietuvių kalbos dienų renginių ciklą Latvijoje papildė ir šiuo laikotarpiu (kovo 8 d.) vykęs Nacionalinio diktanto rašymas, į kurį visus Latvijoje gyvenančius ar viešinčius lietuvius ir lietuvių kalbą mokančius bičiulius pakvietė Lietuvos Respublikos ambasada Latvijoje ir Rygos lietuvių vidurinė mokykla.
Parengė Regina Kvašytė