Šiaulių universitete įvyko aštuntoji tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Regionas: istorija, kultūra, kalba“. Rengti regiono tematikai skirtas konferencijas universiteto humanitarai pradėjo 2012 m., tačiau pirmajai pasirinko daug platesnę temą („Regionas: laikas, erdvė, žmonės“).
Į ją tada susirinko beveik 100 humanitarinių, socialinių ir tiksliųjų mokslų atstovų. Todėl vėliau buvo nutarta susiaurinti tematiką ir orientuotis į humanitarinius mokslus. Nuo 2014 m. nusistovėjo toks pavadinimas ir tokia forma, kaip dabar.
Pirmąsias konferencijas rengė Šiaurės Lietuvos tyrimų centras, kuris tada buvo Humanitarinio fakulteto padalinys. 2015 m. šis centras tapo universiteto Mokslo instituto Humanitarinių tyrimų centru. O šiemet dėl universitete įvykusių struktūrinių pasikeitimų regiono konferencijos rengėju tapo Regionų plėtros institutas. Tie iš dalyvių, kurie atvyksta į konferenciją jau ne pirmą kartą (nuolatinių dalyvių esama nemažai), yra pastebėję įvykusius pokyčius.
Šiais metais konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš 8 Lietuvos mokslo institucijų: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos bei Lietuvos kultūros tyrimų institutų, Mykolo Romerio, Šiaulių, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų. Atvyko 5 užsienio šalių universitetų ir tyrimų institutų atstovai. 16 pranešėjų atstovavo Latvijai: Daugpilio ir Latvijos universitetui, Latvijos etnografiniam muziejui po atviru dangumi, Latvijos karo muziejui, Latvijos istorijos institutui ir Rėzeknės technologijų akademijai. 4 pranešėjai atvyko iš Kroatijos – Zagrebo universiteto bei Kroatijos mokslų ir menų akademijos, po vieną iš Baltarusijos, Rusijos ir Pakistano. Iš viso dviejų dienų konferencijoje perskaityti 43 pranešimai.
Jau trečius metus plenarinis posėdis vyko kartu su tarptautiniu tyrėjų tinklu RENET, kuris veikia Šiaulių universitete nuo 2015 m. ir jungia beveik 50 skirtingų institucijų atstovus iš 24 pasaulio šalių. Šio posėdžio pranešėjai iš Latvijos, Kroatijos ir Lietuvos aptarė etnografiją, kultūrologiją, antropologiją ir muzikologiją. Po to buvo dirbama 4 sekcijose, iš kurių 2 buvo skirtos istorijai. Antrosios dienos baigiamasis plenarinis posėdis išsiskyrė tuo, kad daugumoje pranešimų buvo kalbama apie Lietuvos ir Latvijos ryšius.
Konferencijos dalyviai turėjo galimybę aplankyti Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilą ir apžiūrėti ten eksponuojamą JAV dailininkės, tapytojos Aleksandros Laucevičiūtės-Čipkienės (poeto Alfonso Nykos-Niliūno žmonos) parodą „Poeto mūza – Savoldo angelas“. Tai dar vienas akcentas, rodantis susidomėjimą pasaulio lietuviais, nes šių metų konferencija buvo skirta Pasaulio lietuvių ir Žemaitijos metams. Malonu, kad tradicija tapusioje Šiaulių universiteto konferencijoje aktyviai dalyvauja tiek Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų mokslininkai, tiek kolegos iš užsienio. Ypač glaudūs ryšiai yra užsimezgę su Latvija. Kasmet pranešėjų ratas plečiasi, prie nuolatinių dalyvių prisideda nauji mokslininkai, tarp kurių – nemažai jaunimo.
Doc. dr. Regina Kvašytė
