Vasara pedagogams yra ne tik atostogų laikas, bet ir tinkamas metas patiems pasitobulinti. Latvių kalbos agentūra (LKA) užsienio aukštųjų mokyklų latvių kalbos dėstytojus sukvietė į informacinį edukacinį seminarą. Į šį kvietimą atsiliepė 12 dėstytojų iš 8 šalių: Lenkijos (Poznanės ir Varšuvos), Vokietijos (Miunsterio ir Greifsvaldo), Suomijos (Helsinkio), Vengrijos (Budapešto), Prancūzijos (Paryžiaus), Rusijos (Maskvos) ir Švedijos (Stokholmo). Lietuvai atstovavo trijų universitetų – Šiaulių, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo – dėstytojos. Seminare dalyvavo ir per 50 išeivijos mokyklose dirbančių latvių kalbos mokytojų iš 22 šalių. Tokius seminarus Latvių kalbos agentūra rengia ne pirmus metus, tik vis kitoje vietoje. Šiemet jie vyko Kuržemėje, nuostabioje sodyboje, angliškai pavadintoje „Kurzemes rezidence“.
Šių metų programa buvo skirta Latvijos kultūros ir istorijos tyrimams bei jų interpretavimui. Dalis paskaitų ir kitų veiklų buvo bendros mokytojams ir dėstytojams, kitos vyko atskirai. Paskaitas skaitė įvairių Latvijos aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų – Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto, Matematikos ir informatikos instituto, Literatūros, tautosakos ir meno instituto bei LKA lektoriai ir tyrėjai, kai kurių kitų sričių žinovai (istorijos mokytojas, kino kritikė ir pan.)
Drauge su mokytojais išklausėme paskaitą apie etninių Latvijos gyventojų lyvių kultūros bei kalbos išsaugojimą. Aukštųjų mokyklų dėstytojams buvo pristatytos LKA veiklos aktualijos ir šios akademijos paramos renginiai užsienio aukštosioms mokykloms, kuriose mokoma latvių kalbos. Vėliau kartu su Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytoju Arvilu Šalme (Arvils Šalme) svarstėme, ar kalbai mokyti reikalingi vadovėliai ir koks yra geras vadovėlis, o iš LU Matematikos ir informatikos instituto darbuotojos Ilzės Auzinios (Ilze Auziņa) daugiau sužinojome apie elektroninį išteklių latvių kalbai mokyti „E-laipa“ (E-lieptas).
Kai kurios paskaitos buvo skirtos latvių kultūros ženklams ir jų interpretavimui bei latviško kino aktualijoms. LKA pasirūpino ir tuo, kad galėtume pamatyti naujausius leidinius ir juos įsigyti – surengė knygų turgelį.
Seminare nemažai dėmesio buvo skirta folklorui. Pirmoji diena baigėsi folkloristų Valdžio ir Rūtos Muktupavelų (Valdis Muktupāvels ir Rūta Muktupāvela) pasakojimu apie pažįstamą ir nepažįstamą tautosakos pasaulį. Jiedu pasakojo, grojo įvairiais liaudies instrumentais, dainavo liaudies dainas ir kvietė tai daryti drauge. Mūsų ilgai raginti nereikėjo – mielai pritarėme. Rūta pristatė 2018 metais išleistą kolektyvinę monografiją apie dainų ir šokių šventės tradiciją „Dziesmu un deju svētki. Tradīcijas anatomija“. Ją gavome dovanų. Dar ir autografų iš kelių atvykusių autorių paprašėme.
Antrasis vakaras buvo skirtas dainų simbolikai. Susipažinome su jų tekstais ir potekste. Apie tai kalbėjo Inesė Krūminia (Inese Krūmiņa). Po paskaitos veiksmas persikėlė į lauką: pynėme vainikus, stebėjome ugnies apeigas ir vakarojome.
Balode), Magdalenė Hiulman (Magdalene Huelmann), Leldė Vikmanė (Lelde Vikmane),
Janis Valdmanis (Jānis Valdmanis) ir Regina Kvašytė
Dar viena įdomi kultūrinės programos dalis – filmo „Baltų gentys“ (latv. Baltu ciltis) peržiūra. Prieš tai susitikome su vienu jo režisierių Raičiu Abele (Raitis Ābele), kūrusių filmą kartu su broliu Lauriu), išklausėme pasakojimą apie šio istorinio filmo, skirto Latvijos Respublikos šimtmečiui, sumanymą, filmavimą bei platinimą.
Vakarais galėjome rinktis, kas labiau prie širdies: padainuoti, pavakaroti su senais draugais, nes dirbdami tą patį darbą vieni kitus pažįstame, pasitaiko ir įvairių progų susitikti. Galėjome susipažinti su naujais bičiuliais ar tiesiog ramiai pailsėti gamtoje.
Po prasmingai praleistų dienų atsisveikinome. Norisi tikėtis, kad kitą vasarą vėl susitiksime.
Valdmanis (Jānis Valdmanis)
Doc. dr. Regina Kvašytė