Europos socialinis tyrimas (toliau – EST; angl. European Social Survey) yra kas dvejus metus Europoje atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. 2001 m. pradėtame vykdyti tyrime jau dalyvavo daugiau nei 30 Europos šalių, o Lietuva įsitraukė 2008 m.
EST už inovacijas tarpkultūriniuose apklausų tyrimuose 2005 m. apdovanotas Europos Sąjungos Dekarto prizu ir yra pripažintas kokybiškiausiu socialiniu tyrimu Europoje. Nuo 2013 m. EST veikia kaip Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (EMTIK), o 2016 m. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forumas (EMTISF) jam suteikė EMTISF Gairių statusą. Nuo 2019 m. EST Lietuvoje įgyvendina Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), o lauko tyrimus vykdo UAB „RAIT”.
EST EMTIK sukūrė daugybę išteklių (tyrimo duomenų rinkiniai, elektroninės mokymosi priemonės, mokymo kursai ir seminarai, svarbiausių tyrimo rezultatų bukletai ir pan.), kuriais gali naudotis ir jau naudojasi įvairios tikslinės visuomenės grupės: dėstytojai, tyrėjai, mokslininkai, studentai, politikai, žurnalistai ir kt. EST yra žinomas dėl įvairių visuomenei aktualių temų, kurios sudaro EST klausimyną. Pavyzdžiui, kiekvienoje bangoje atsikartojančios temos yra žiniasklaida ir socialinis pasitikėjimas; politika; subjektyvi gerovė; socialinė atskirtis; religija; tapatybė; socialinis demografinis visuomenės profilis; žmogiškosios vertybės. Kintantys temų moduliai, kurie buvo įgyvendinti ir Lietuvoje, yra dar įvairesni – gyventojų požiūriai į socialinę gerovę, šeimą ir darbą; pasitikėjimas baudžiamuoju teisingumu; demokratijos suvokimas ir vertinimas; požiūriai į imigraciją, sveikatos ir socialinę nelygybę, klimato kaitą ir energetiką, teisingumą ir sąžiningumą, gyvenimo ciklo pokyčius. Galima drąsiai teigti, kad EST apklausą sudarančių temų įvairovė ir gausa bei didžiulis duomenų, surinktų laikantis aukščiausių metodologinių standartų, masyvas skirtingų disciplinų mokslininkams suteikia unikalią galimybę įvairiais rakursais tyrinėti ir geriau pažinti Europos visuomenę.
Siekdama sužinoti, kaip šis vienas didžiausių ir kokybiškiausių tyrimų visoje Europoje yra žinomas Lietuvos akademinei bendruomenei, VDU mokslininkų komanda atliko internetinę apklausą. Siekiant išsiaiškinti EST žinomumo pokytį per pastarąjį tyrimo įgyvendinimo laikotarpį, kai buvo aktyviai įgyvendinamos įvairios EST viešinimo priemonės, apklausa buvo vykdoma du kartus – 2019 ir 2020 m. spalio–lapkričio mėn. Pagrindiniai klausimai, kurie buvo užduoti respondentams:
·Ar Jūs esate girdėję apie Europos socialinį tyrimą?
·Ar kada nors teko naudotis EST duomenimis?
·Iš kokių šaltinių sužinojote apie EST?
·Kokiais tikslais naudojote EST duomenis?
·Kokiais tikslais, Jūsų nuomone, gali būti naudojami EST duomenys?
Apklausoje dalyvavo Lietuvos universitetų ir kolegijų dėstytojai, tyrėjai, mokslininkai, studentai ir administracijos darbuotojai, o jų nuomonės EST žinomumo įvairiais klausimais buvo skirtingos. 2019 m. internetinėje apklausoje dalyvavo 123 respondentai (98 universitetų ir 25 kolegijų atstovai). Aktyviausi buvo studentai – jų apklausoje dalyvavo net 52 proc. 38 proc. sudarė dėstytojai, o likusieji atstovavo mokslo darbuotojams, administracijos darbuotojams ir doktorantams. 2020 m. atliktoje pakartotinėje apklausoje dalyvavo beveik dvigubai mažiau respondentų – 66 universitetų ir 1 kolegijos atstovas (iš viso 67 respondentai). Iš jų daugiau nei 50 proc. buvo dėstytojai, 34 proc. – studentai, 12 proc. sudarė mokslo darbuotojai, o likusieji save priskyrė administracijos darbuotojams ir doktorantams.
Rezultatai atskleidė, kad EST žinomumas Lietuvos akademinėje bendruomenėje nuo 2019 m. svariai padidėjo. 2019 m. tik 28 proc. respondentų teigė girdėję apie EST, o 2020 m. tokių buvo net 52 proc. Padidėjo ir EST duomenų naudojimas – 2019 m. EST duomenis naudoję teigė tik 11 proc. apklaustųjų, o 2020 m. tokių respondentų buvau jau 32 proc. Toks EST žinomumo ir EST duomenų naudojimo šuolis patvirtina 2019 ir 2020 m. įgyvendintų viešinimo veiklų efektyvumą – per nurodytą laikotarpį EST įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda suorganizavo net kelis metodologinius statistinių duomenų analizės mokymus bei du EST duomenų viešinimo renginius, kuriuose EST duomenų pagrindu parengtus mokslinius pranešimus skaitė studentai ir dėstytojai; parengė ir publikavo mokslinius bei mokslo populiarinimo straipsnius, kuriuose analizuoti EST duomenys; EST aktyviai viešinamas „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje EST Lietuvoje; EST duomenys naudojami kaip mokymo medžiaga studentams statistikos paskaitų metu ir kt.
Kadangi EST veiklos Lietuvoje viešinamos skirtingais būdais ir priemonėmis, EST komanda domėjosi, iš kokių šaltinių respondentai sužinojo apie EST (žr. 1 pav.).
Apklausos rezultatai rodo, kad akademinei bendruomenei prieinamiausias informacijos šaltinis yra asmenys, su kuriais jie dirba ar studijuoja, t. y. kolegos ar dėstytojai. Taip pat prie EST žinomumo sklaidos prisideda ir EST viešinimas žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose bei skirtingi mokslo renginiai, į kuriuos yra kviečiami ar kuriuose dalyvauja respondentai.
2020 m. (proc.)
Siekiant sužinoti, kiek universitetų ir kolegijų atstovai jau yra pažengę EST duomenų pažinime ir naudojime, buvo klausta, kokiais tikslais respondentai jau yra naudoję EST duomenis ir kokiais tikslais, jų nuomone, minėtus duomenis galima naudoti (2 ir 3 pav.).
Kaip matome, tiek 2019 m., tiek 2020 m. svarbiausia EST duomenų paskirtis yra jų naudojimas rengiant mokslinius darbus ir pranešimus. Be EST duomenų reikšmingumo moksle, jie tampa vis aktualesni ir politikos formavime – gali būti ir yra naudojami, informuojant politikus apie tai, kaip gyvena šalies visuomenė, kokie jos požiūriai ir nuostatos įvairiais, su EST tematikomis susijusiais, klausimais. Nors apklausos vykdymo laikotarpiu EST duomenų panaudojimo rodikliai visuomenės informavime beveik nepasikeitė ir išliko nedideli, galima pastebėti, kad 2020 m. daug daugiau respondentų teigė manantys, kad EST duomenys gali būti puiki priemonė informuoti visuomenę apie jai aktualias įvairias gyvenimo sritis. Todėl galima teigti, kad EST duomenų panaudojimo sričių spektras yra gana platus ir duomenys gali būti naudingi ne tik mokslinėje veikloje, bet ir bendradarbiaujant tiek su politikais, tiek su plačiąja visuomene.
Apibendrinant, apklausos rezultatai atskleidė, kad ne vienerius metus Lietuvoje įgyvendinamas EST kuria įvairialypę pridėtinę vertę – tiek įvairioms akademinės bendruomenės grupėms, tiek politikams, tiek visuomenei apskritai. Taip pat galima teigti, kad įgyvendinama EST viešinimo veikla neabejotinai prisideda prie tyrimo populiarumo, žinomumo ir platesnio duomenų naudojimo akademinėje bendruomenėje didinimo. Būtent tai ir yra viena iš prioritetinių VDU mokslininkų komandos numatytų sričių, įgyvendinant EST Lietuvoje.
Apie EST Lietuvoje daugiau informacijos rasite internetinėje svetainėje www.europeansocialsurvey.org/about/country/lithuania/ess_lithuania.html;
„Facebook“ EST Lietuvoje.
EST duomenys laisvai prieinami internetinėje svetainėje www.europeansocialsurvey.org/data/round-index.html
Straipsnis parengtas, įgyvendinant Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba (Sutarties Nr. VS-3). Autorės atstovauja EST Lietuvoje įgyvendinančiai komandai
Dr. Gintarė Vaznonienė,
dokt. Karina Kravčenko