Perskaičiusi 2021 metų vasario 22 dienos „Mokslo Lietuvos“ numeryje GIMTOSIOS KALBOS SVETAINĖJE publikuojamą straipsnį dvejojau – rašyti, reaguoti ar ne. Nesu iš tų, kurie nuolat veliasi į polemiką, nesu iš tų kalbininkų, kurie prikišamai (neprašyti) visiems aiškina apie kalbos (ne)taisyklingumą. Esu iš tų, kurie nori, kad greta jų esantys žmonės kalbėtų nesivaržydami, o pataria, paaiškina kalbos klausimais, tik prašomi. Bet man lietuvių kalba (ir tai, kas rašoma mokslininkų laikraštyje) rūpi. Taigi nutariau parašyti, daugiausia mąstydama apie tai, kad visur ir visada turėtume būti maksimaliai preciziški ir tikslūs. To šiame straipsnyje pasigedau.
Iš karto noriu pasakyti, kad atsiriboju nuo bet kokios politikos – mano apsisprendimo, kai ką pa(si)aiškinti nelėmė premjerės pavardės straipsnyje minėjimas, nors perskaičiusi ir pagalvojau, kad nesmagu būti apkaltintam kone visišku kalbos nemokėjimu. Tikriausiai nėra žmogaus, kuris kalbėdamas viešai (ypač ekspromtu) nepadarytų vienokios ar kitokios klaidos. Primenu, kad niekas niekada nereglamentavo ir nereglamentuoja privačiosios kalbos! Mes dažniausiai mąstome apie kalbos turinį, automatiškai parinkdami mums įprastas raiškos priemones. Manau, kad daugelis žmonių suvokia, kada ir kur tinka vartoti vieną ar kitą kalbos atmainą (apie kalbos atmainas, bendrinę kalbą žr.: Pupkis A. Kalbos kultūros studijos, Vilnius, 2005, p. 16–47) ir kad viešai kalbėti reikėtų bendrine kalba. Apie jos normas ir pakalbėkime.
Veiksmažodžiai testuotis, vakcinuotis yra nelietuviškos kilmės, bet mes, jei nesame puristai, suprantame, kad lietuvių kalboje gausu vartotinų svetimos kilmės žodžių – senųjų svetimybių (pvz., stiklas, kaminas, muilas, agurkas, pinigas, kunigas), tarptautinių žodžių (pvz., aritmetika, akvarelė, atomas, gitara, romansas, paprika, džiunglės, dziudo), ir tik vienos grupės, vadinamųjų barbarizmų, vietoj kurių mes turime adekvačių (tą patį reiškiančių) pakaitų (pvz., kontentas – turinys, parolis – slaptažodis, slovikas / slojikas – stiklainis, skorovarka / skorovarkė – greitpuodis, šopingas – (apsi)pirkimas, turnikas – skersinis), kalbėdami ar rašydami bendrine kalba turėtume vengti.
Taigi ne viskas, kas svetima, yra nevartotina. Skaitydama minėtą straipsnį supratau, kad autorius savotiškai suvokia tarptautinius žodžius. Aš remiuosi mokslininkų aiškinimu, pvz., tarptautinis žodis – „[b]ent kelių <…> kalbų pasiskolintas žodis, žymintis bendrus mokslo, technikos, meno, visuomenės gyvenimo ir kitus reiškinius, taip pat įvairias kitokias sąvokas“ (Gaivenis K., Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas, 1990, p. 207; plg. Jakaitienė E. Leksikologija, Vilnius, 2010, p. 231–233).
Tarptautiniai žodžiai yra didelė lietuvių leksikos dalis (ir nekalbame apie jokią tarptautinę kalbą!). O jei mūsų kalboje yra du variantai (tarptautinis ir lietuviškos kilmės žodis), žmogaus valia rinktis, kurį iš jų vartoti, pvz., vienas rinksis (sakys, rašys) tarmybė, ženklai, palyda, (drabužių) eilutė, o kitas vartos dialektizmas, atributika, eskortas, kostiumas. Ir abu pavartos tinkamai, nė vienas negalės būti apkaltintas kalbos normų pažeidimu.
Pastaruoju metu dažnai skambantys veiksmažodžiai testuoti(s), vakcinuoti(s) (vartojamos abi – sangrąžinė ir nesangrąžinė – formos) yra galimi vartoti svetimos kilmės žodžiai. Tai nesunku patikrinti, atsivertus tarptautinių žodžių žodyną, Kalbos patarimų knygelę ar patikrinus Konsultacijų banke.
Tarptautinių žodžių žodyne (2003, p. 740, toliau – TŽŽ) testuoti aiškinamas taip: „ką nors (žmogų, mašiną) tirti testais“; šio žodžio nėra Dabartinės lietuvių kalbos žodyne, bet jis įtrauktas į Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštyną. Taigi veiksmažodis testuoti(s) (kaip ir iš jo sudarytas daiktavardis testavimas) bendrinei kalbai tinkamas žodis.
Vakcinuotis ir skiepytis yra sinonimai – TŽŽ (p. 769–770) tokių yra ir daugiau: vakcina ir tą patį reiškiantis skiepas, vakcinacija ir skiepijimas. Visi šie žodžiai yra taisyklingi, o kalbos vartotojas gali rinktis jam patinkamą. Beje, Kalbos konsultacijų banke (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6501-vakcinuoti) apie vakcinuoti parašyti svarbiausi dalykai: kad tai taisyklingas žodis, reiškiantis „skiepyti nuo užkrečiamųjų ligų“, kad vakcinuoti ir skiepyti yra lygiaverčiai normos variantai. Ten pat (Konsultacijų banke) randame ir atsakymą į klausimą, ar galima vartoti junginį „iš namų“ (pvz., darbas iš namų, dirbti iš namų): „<…> junginiai darbas iš namų, dirbti iš namų – taisyklingi“ (daugiau žr. http://www.vlkk.lt/konsultacijos/14214-2020-03-17-13-21-11).
Kalbos normų požiūriu visiškai tinkami vartoti ir kiti straipsnyje kritikuojami žodžiai – grafikas, testas, situacija, diskusija, ekspertas ir kt. (bet teisingai pasakyta, kad geriau vartoti bandomasis projektas, o ne pilotinis projektas, žr. http://www.vlkk.lt/konsultacijos/2461-bandomasis-pilotinis).
Apskritai reikėtų atskirti du dalykus: kalbos normas (teiktina / neteiktina) ir stilių normas (geriau / blogiau). Primintina, kad stilių normomis „vadinami visuomenės kalbiniai įpročiais atitinkamose bendravimo sferose, atitinkamomis aplinkybėmis vartoti atitinkamo stiliaus priemones ir būdus“ (Župerka K. Stilistika, Šiauliai, 2012, p. 97). Kalbos normos visiems vienodos (klaida arba ne), o stiliaus dalykus galime rinktis laisviau – stilių normos ne tokios griežtos kaip kalbos normos.
Kurdami sakytinį ar rašytinį tekstą galime rinktis norimas raiškos priemones (pvz., lietuviškos kilmės, o ne tarptautinius žodžius), bet kritikuoti ir viešumon kelti kalbos klaidas turėtume atsakingai, atsargiai turime vertinti stilių. Kalbėti apie (ne)taisyklingumą turėtume ne remdamiesi subjektyvia nuomone, emocijomis (man taip (ne)patinka, man (ne)gražu, man taip atrodo), o tiksliai, objektyviai, moksliškai, tuo labiau, kad turime kuo remtis, turime kur pasitikrinti (naudokimės lengvai prieinamais žodynais, žinynais, Konsultacijų banku, Terminų banku ir kt.).
Mes, kalbininkai, ir taip neretai esame kaltinami būtais ir nebūtais dalykais (tai pernelyg daug taisome, draudžiame, tai netikusių atitikmenų prigalvojame). Perskaitęs straipsnį kas nors gali pagalvoti, kad ne(be)galima vartoti tarptautinių žodžių. Juos vartoti galima, o jei iš esamų (savos ir svetimos kilmės) varianto renkatės lietuvišką, tai jūsų valia. Vadinasi, ar mes raginami skiepytis, ar vakcinuotis, tai turime daryti nedvejodami!
Doc. dr. Jolanta Vaskelienė