Šiuo metu aplink Jupiterį skrieja aštuoniasdešimt gamtinių palydovų. 
Vienas iš labiausiai dominančių mokslininkus – Europa. Jos dydis yra panašus į mūsų Mėnulio. Šių metų rugsėjo pabaigoje NASA erdvėlaivis „Juno“ pirmą kartą praskrido pro šį gamtinį palydovą ir padarė didelės raiškos apledėjusio pasaulio nuotraukas.
Visą Europą dengia stora ledo pluta, kurios storis vietomis gali siekti iki dvidešimt penkių kilometrų. Po ledu plyti milžiniškas globalus 60-150 kilometrų gylio vandenynas.
Europa aplink Jupiterį skrieja pailga orbita. Beskriedama ji tai priartėja prie Jupiterio, tai vėl nutolsta. Todėl dujinio milžino gravitacija tampo ir gniuždo Europą. Ši trintis pagamina šilumą, kuri neleidžia suledėti polediniam vandenynui. Pasak laidoje „Mokslo sriuba“ kalbintų astrofizikų, Europos vandenynas yra viena įdomiausių vietų gyvybės paieškoms už Žemės ribų.
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti šeštadieniais 13:30 per LRT Plius bei www.mokslosriuba.lt.