Tą pačią dieną, spalio 17-ąją, įvyko du reikšmingi Baltijos šalis susieję renginiai: Rygoje įteiktas Baltų apdovanojimas, Vilniuje – Baltijos Asamblėjos apdovanojimai.
Rygoje, Latvijos užsienio reikalų ministerijoje ministrai Baiba Bražė (Baiba Braže) ir Gabrielius Landsbergis įteikė Baltų apdovanojimą, įsteigtą Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijų 2017 metais, minint Baltų vienybės dieną. Jis skiriamas už reikšmingą indėlį į abiejų baltų šalių mokslo ir kultūros plėtojimą.
Šiais metais apdovanojimą gavo Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyria
us Baltų kalbotyros katedros profesorius Habil. dr. Pėteris Vanagas (Pēteris Vanags). Komisija (abiejų šalių užsienio reikalų ministerijų atstovai bei kalbotyros, literatūros ir istorijos ekspertai), išrinkusi jį iš 5 nominantų, įvertino išskirtinius nuopelnus baltų kalbotyrai. P. Vanagas yra per 100 mokslinių publikacijų autorius, parengęs 1705 vokiečių–švedų–lenkų–latvių kalbų žodynėlį (Wörter-Büchlein, 1999), parašęs knygą „Senojo periodo (XVI–XVII a. pradžios) latvių tekstai“ (Vecākā perioda (16. gs.–17. gs. sākuma) latviešu teksti, 2000). Nuo 1996 metų jis yra žurnalo „Baltu Filoloģija“ redaktorius, baltų kalbų profesorius Stokholmo universitete.
Septintasis Baltų apdovanojimo laureatas padėkos žodyje prisiminė savo lietuvių kalbos mokytojus ir dėstytojus Vilniaus universitete, studijų ir aspirantūros draugus bei kitus Lietuvoje plačiai žinomus žmones, taip pat kitų šalių kolegas, su kuriais turėjo progos bendradarbiauti, tiriant ir dėstant baltų kalbas. Pripažinęs, kad jį visada domino kalbos istorija, pabrėžė, kad be lietuvių kalbos neįmanomi nei latvių, nei baltų kalbų tyrimai. Įsidėmėtina P. Vanago interviu žurnalistui pasakyta mintis, kad būtų labai naudinga, jei ne tik pavieniai asmenys, kalbininkai, filologai, bet ir visuomenė apskritai mokėtų lietuvių kalbą Latvijoje ir latvių kalbą Lietuvoje, nes pažintis su giminiška artimiausių kaimynų kalba skatintų geresnį abiejų tautų tarpusavio supratimą.
Iškilmėse dalyvavo būrys kolegų, tarp jų ir keturi ankstesniais metais Baltų apdovanojimą gavę kalbininkai: Laimutė Baluodė (2018), Albertas Sarkanis (2020), Regina Kvašytė (2021) ir Edmundas Trumpa (2023).
Vilniuje, Valdovų rūmuose įteikti Baltijos Asamblėjos apdovanojimai (paskirti rugsėjo 27 d.). Įsteigti 1993 metais, siekiant skatinti literatūros, meno ir mokslo plėtojimą Baltijos šalyse, įvertinti ryškiausius laimėjimus šiose srityse ir skleisti juos kitose valstybėse. Literatūros srityje už romaną „Maro traukinys“ įvertintas Estijos rašytojas ir poetas Reinas Raudas (Rein Raud), meno – už Latvijos ir Lietuvos bendros gamybos filmą „Marijos tyla“ – Latvijos kino režisierius Davis Symanis (Dāvis Sīmanis). Beje, verta pastebėti, kad filmas, kuriame vaizduojami visam Baltijos regionui lemiamą reikšmę turėję istoriniai įvykiai, apdovanotas tarptautiniame Berlyno kino festivalyje (2024). Už išskirtinį indėlį į fundamentinius ir klinikinius mokslinius tyrimus bei naujoves virškinimo ir kepenų ligų gydyme apdovanotas medikas Limas Kupčinskas (Lietuva).
Įteikti taip pat Baltijos Asamblėjos medaliai, skiriami už Baltijos valstybių vienybės ir bendradarbiavimo palaikymą, išskirtinį indėlį įgyvendinant bendrus projektus, regioninių ryšių skatinimą. Šiais metais Baltijos Asamblėjos medaliais įvertinta 10 asmenų, tarp jų Latvijos atstovai Raimondas Bergmanis (Raimonds Bergmanis), Venta Kuocerė (Venta Kocere), Ivaras Nakurtas (Ivars Nakurts) ir Romualdas Vaitkus iš Lietuvos.
Doc. Regina Kvašytė