Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS), vykdydamas savo misiją, nuolat domisi darbuotojų atlyginimais, socialine padėtimi. Siekdami pagerinti ypač blogą šios sferos situaciją, stengiamės siūlyti įstatymų pataisas, dalyvauti biudžeto svarstymuose, įtvirtinti Švietimo šakos kolektyvinę sutartį.
Šį tikslą pasiekti – labai sunku, nes 2008–2016 m. Vyriausybės padaliniai – Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos – nevykdė vyriausybinių programų, kuriose buvo numatytas ir atlyginimų didinimas aukštajam mokslui. Galbūt tikėtasi, kad „studijų krepšeliai“ stebuklingai išspręs aukštojo mokslo sektoriaus atlyginimų problemą.
Tęsdamos neoliberalią ekonominę, socialinę ir mokslo politiką, buvusios vyriausybės net nekėlė klausimo dėl akivaizdžiai būtino didesnio aukštojo mokslo sektoriaus finansavimo. Pradėjus dirbti su nauja Vyriausybe, susitikimuose su Premjeru bei švietimo ir mokslo ministre, universitetams vis dar buvo ciniškai siūloma didinti atlyginimus, atleidžiant kas trečią arba dar daugiau aukštųjų mokyklų darbuotojų.
Reikėjo įdėti daug pastangų, pateikti finansinius, ekonominius ir socialinius rodiklius bei kitus argumentus, kad įrodytume, jog toks Vyriausybės požiūris aukštąjį mokslą veda į pražūtį, nes atgaivinti tai, kas bus prarasta, reikės ne vieno dešimtmečio. Organizavome konferencijas Seime („Aukštasis mokslas tarp krizės ir galimybių“, „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“, „Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų padėtis žmogaus teisių aspektu“ – kartu su Lietuvos mokslininkų sąjunga), nuolat pasisakydavome spaudoje, teikėme viešus pareiškimus.
Deja, ši veikla neužtikrino laukiamų rezultatų, todėl 2017 m. birželio 15 d. Vilniuje organizavome mitingą prieš Vyriausybės vykdomą aukštojo mokslo skurdinimą, neoliberalią socialinę politiką, antidemokratišką aukštojo mokslo reformą. Parodėme, kad aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos reikalauja ir reikalaus atsakomybės bei atskaitomybės už skubotai ir neapdairiai vykdomos rizikingos „reformos“ padarinius bei aukštųjų mokyklų darbuotojų – mūsų šalies piliečių – padėtį ir likimą.
Akademiniai darbuotojai, dėstytojai ir mokslininkai pripažįsta būtinybę kokybiškai atlikti savo pareigą – vykdyti tyrimus ir ugdyti studentus, tačiau, gaudami apgailėtinus atlyginimus, dirbdami keliuose darbuose, kad galėtų bent išgyventi, negali pasiekti dar aukštesnių kokybinių rodiklių. Todėl siekiame, kad Lietuvos valdantieji pradėtų deramai vykdyti savo pareigas: imtųsi atsakomybės racionaliai ir nuosekliai vykdyti aukštojo mokslo reformą, kuri turėtų pagrįstai prognozuojamų pozityvių pasekmių mokslo ir studijų sektoriui bei visai valstybės raidai.
Nesulaukę Vyriausybės ir ŠMM supratimo, kad esminė aukštojo mokslo kokybės sąlyga – savo darbą galintys dirbti (o ne nuolat papildomų uždarbių ieškantys, keliose darbovietėse dirbantys) mokslininkai ir dėstytojai, paskelbėme pasiruošimo streikui etapą ir atlikome reprezentatyvią apklausą. Jos duomenys atskleidė, kad apie 90 proc. apklaustųjų yra nepatenkinti savo atlyginimu, apie 70 proc. dalyvautų streike, o apie 90 proc. apklaustųjų palaikytų jį. Taigi, aukštojo mokslo sistemos krizė pasiekė kritinę ribą: pasipiktinimo ir nepasitenkinimo lygis tarp dėstytojų ir mokslo darbuotojų šiuo metu yra daugiau negu pakankamas masiniams protesto veiksmams.
Derybos ir minėtų veiksmų visuma galų gale valstybinėms institucijoms leido pripažinti, kad esminė mokslo ir studijų sistemos problema – katastrofiškai mažas finansavimas. LR Seimo pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša pažadėjo, kad finansavimas aukštajam mokslui 2018 m. išliks to paties lygmens, nepaisant studentų skaičiaus mažėjimo.
Pažadas – ištesėtas. Į pateiktą LR Seimui svarstyti biudžeto projektą buvo įrašyta papildomai 22,6 mln. eurų, kurie aukštajam mokslui būtų skirti 2018 m. Atlyginimus didinti numatyta pagal patvirtintą LR Vyriausybės programą, kasmet ją derinant su dabar jau pasirašyta Švietimo šakos kolektyvine sutartimi. Pasiekusios tokį laimėjimą, profesinės sąjungos vėl grįžo prie kolektyvinių derybų ir, galutinai suderinusios Švietimo šakos kolektyvinės sutarties tekstą su LR Vyriausybės įgaliota švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, 2017 m. lapkričio 6 d. pasirašė švietimo šakos kolektyvinę sutartį.
Pirmą kartą per visus nepriklausomybės metus aukštųjų mokyklų profesinėms sąjungoms atstovaujantis LAMPSS iškovojo šiuos ypač svarbius pasiekimus:
1. Aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimams didinti 2018 m. bus skirta papildomi 22,6 mln. eurų.
2. Kolektyvinėje sutartyje numatytas aukštojo mokslo specialistų perkvalifikavimas su toms veikloms skiriamu finansavimu. Kartu su profesinių sąjungų atstovais bus sukurta darbo grupė, kuri parengs perkvalifikavimo veiksmų planą atskirose aukštojo mokslo institucijose.
3. Švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje sutarta dėl pedagogų, turinčių 30 metų darbo stažą, išankstinio pasitraukimo iš darbo ir kompensacijų mechanizmo sukūrimo. LAMPSS dalyvaus šioje darbo grupėje kartu su mokytojais.
4. Numatyta suderinti mokslininkų pensijų skyrimo ir realizavimo ypatumus, peržiūrėti mokslininkų pensijų bazės dydį kartu su Socialinių reikalų ir darbo ministerija.
5. Peržiūrėti rekomendacijas dėstytojų darbo laiko sandarai ir jas įteisinti.
Daugelis švietimo šakos kolektyvinės sutarties punktų yra nukreipti į Vyriausybės programą, kurioje įvardyti Vyriausybės įsipareigojimai iki 2020 m. didinti atlyginimus visiems švietimo sistemos darbuotojams iki vidutinio – 1 000 eurų.
Nors aukštojo mokslo ir studijų sektorius jau seniai pralaimi konkurencinę kovą dėl talentų ne tik su kitų valstybių mokslo sektoriais, bet ir su Lietuvos darbdaviais, tačiau reikia tikėtis, kad visiems aktyviai įsitraukus į profesinių sąjungų veiklą, švietimo šakos kolektyvinė sutartis ir apgalvota bei pagrįsta aukštojo mokslo reforma užtikrins aukštojo mokslo prestižo ir kokybės augimą.
Doc. dr. Asta Lapinskienė
Autorė yra LAMPSS pirmininkė