Valandos
Bernardas Brazdžionis
Kartais valandos šviesios ir tyros,
lyg šilkinio šaltinio vanduo,
kartais graudžios, lyg ašaros byra,
lyg nebūtų sunkiau niekados.
Kartais valandos sunkias lyg kraujas,
kartais laša lyg sunkūs lašai,
kartais jų, kad sustotų maldauji,
kartais jų, kad prabėgtų prašai.
Kartais ieškai kaip vergas suklupęs,
nors vienos, nors vienos valandos,
nors vienos, kaip pavasario saulė,
nors vienos, kaip daina mylimos,
nors vienos, kad užmirštum pasaulį,
nors vienos, nors vienos, nors vienos…