Trys idėjos – geros, bet neveiksmingos
Esu nusiteikęs tolerantiškai ir linkęs atleisti silpniems politikams. Įvertinti, ar geri, ar blogi jų darbai, kad ir kaip būtų gaila, galėsime tik po kelerių metų. Pagrindinė mūsų atsilikimo priežastis yra nepakankama visuomenės kompetencija visose srityse. Apie tai liudija ir neseniai paskelbtos trys proveržio idėjos, kuriomis neįmanoma pasiekti tai akcijai iškeltų tikslų. Buvo numatyta iškelti tris drąsias idėjas, kurias įgyvendinus pavyktų užtikrinti kokybinį valstybės proveržį, suvienijus žmones bendram tikslui ir pasitelkiant geriausius kitų šalių pavyzdžius, lėmusius tų valstybių gerovės šuolį. Buvo išrinktos:
1. Dvigubos pilietybės įteisinimas.
2. Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.
3. Pagalba jaunoms šeimos, įsigyjant būstus, ir biurokratijos mažinimas, skaitmenizuojant valstybės paslaugas.
Atskirai vertinant, jos atrodo gana svarbios. Tačiau net ir visu 100 proc. jas įgyvendinus, proveržio nebus net ir po 20 metų. Proveržiu negalima vadinti BVP augimo 3–4 proc. Tai galima pasiekti, tik užtikrinus ilgalaikį augimą bent po 10 proc. kasmet. Tačiau nepakėlus kompetencijų tų, kurie rengia programas ir projektus, ir tų, kurie juos įgyvendina, neverta tikėtis proveržio. Tarp 1500 gyventojų pasiūlytų nuostabių idėjų neradau jokio bendro prado, kuris rodytų priežastinį ryšį ir realias galimybes tas idėjas įgyvendinti. Mūsų atsilikimą lemia tiek politikų negebėjimas valdyti valstybę, tiek žemas visuomenės praktinės veiklos lygis, įgyvendinant valdžios priimtus projektus, plėtojant privačią veiklą, steigiant verslus ir net tvarkant namų ūkius.
Svarbiausia visiems priimtina ir pakankamai išdiskutuota ilgalaikė idėja – vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimas, ugdymas ir mokymasis visą gyvenimą. Šiai idėjai įgyvendinti reikia: optimizuoti mokyklų tinklą, parengti švietimo koncepciją, daug daugiau dėmesio skiriant praktiniam žinių panaudojimui. Būtina itin pakelti pedagogų atlyginimus, kad 2020 m. jie gautų 2000 eurų per mėnesį, o 2025-aisiais – 3000 eurų. Tie dydžiai turi būti užfiksuoti įstatymais, kad stojantieji mokytis tvirtai žinotų, kiek uždirbs baigę mokslus. Tai sudarytų konkurenciją ir galimybę pasirinkti gabiausius. Kartu turi didėti kontrolė ir reikalavimai pedagogams.
Tačiau net sėkmingai vykdydami šią reformą, aukštesnės kvalifikacijos specialistų sulauksime tik po 15–20 metų. Kol padidės tėvų išprusimas, darželių, mokyklų ir universitetų veiklos kokybė, prireiks daug laiko. Todėl artimiausiu metu sunku tikėtis ryškaus ekonomikos ir pragyvenimo augimo, žmonių nuotaikų gerėjimo ir bent kiek didesnio grįžtančių emigrantų skaičiaus.
Mokytis turi ir dabartinė, ir būsimoji valdžia
Tačiau išsivaikščiojanti Lietuva nebegali tiek ilgai laukti pagerėjimo. Reikia kuo greičiau kelti dabartinės kartos politikų praktinės veiklos kompetencijų lygį. Tai būtų specifinis švietimas ir savarankiškas mokymasis, kurių rezultatus pajustume jau po 2–3 metų. Norėdami paskatinti politikus kelti savo kompetenciją, turime keisti rinkimų tvarką ir reikalavimus kandidatams į prezidentus, Seimo narius, merus ir seniūnus. Kandidatus reikia įregistruoti bent prieš dvejus metus iki rinkimų. Kandidatai į prezidentus rinkiminę kampaniją turėtų pradėti, likus iki rinkimų ne mažiau kaip 6 mėnesiams, Seimo nariai – 3 mėnesiams, merai – 2 mėnesiams, seniūnai – bent 1 mėnesiui.
Iki rinkiminės kampanijos pradžios visi kandidatai turi būti visiškai pasirengę valdyti jų pasirinktas institucijas. Todėl per dvejus metus iki rinkiminės kampanijos visi kandidatai į prezidentus ir Seimo narius turi gerai išanalizuoti mūsų valstybės problemas ir jų priežastis bei sėkmingai besivystančių šalių, kaip Estija, Suomija, Danija, Lenkija, Airija, Šveicarija, Singapūras, Pietų Korėja, Kanada, visų sferų valdymo principus ir jų įgyvendintus projektus. Jie turi numatyti galimybes šią patirtį įdiegti mūsų valstybėje ir parengti alternatyvius projektus. Kandidatai į merus ir seniūnus turi išanalizuoti minėtų šalių savivaldybių ir seniūnijų veiklą ir parengti atitinkamus projektus.
Rinkiminės kampanijos metu kandidatams turi būti sudarytos galimybės savo projektus nemokamai pateikti per spaudą, radiją, televiziją ir internetą, kad tiek specialistai, tiek rinkėjai galėtų juos įvertinti. Turi būti sudarytos galimybės visuomenei aktyviai dalyvauti diskusijose ir teikti savo pasiūlymus. Per šias diskusijas augs ir politikų, ir piliečių kompetencija visais valstybės gyvenimo klausimais.
Dabar valdžioje esantys politikai 2018 metais turi pakelti savo kompetencijų lygį, išsiaiškindami sėkmingai besivystančių valstybių įvairių sferų valdymo patirtį, ten kylančias problemas ir tai įdiegti dar šios kadencijos metu mūsų valstybės valdymo sistemose. Kandidatai, besiruošiantys artėjantiems Prezidento ir Seimo 2019 metų rinkimams, jau dabar neturėtų slapstytis, o kuo skubiau prisistatyti, sudaryti galimybę rinkėjams domėtis jų asmenybėmis ir patys analizuoti mūsų problemas, lyginant su kitų valstybių valdymo ypatumais.
Valdžios parengtus projektus įgyvendins tarnautojai. Nuo jų profesionalumo ir sąžiningumo labai priklausys tų projektų nauda Lietuvai ir gyventojams. Patirtis rodo, kad beveik visur, kur tik ateina biudžeto pinigai, yra didžiausia korupcija, lėšų ir kito turto grobstymas. Mūsų visuomenė dar nepribrendo iki tokio demokratijos lygio, kad galėtų pasitikėti valdininkais ir tarnautojais, todėl valstybės tarnyboje turi būti labai griežta drausmė, nuolatinė kontrolė, asmeninė atsakomybė ir didelės baudos už nusikalstamus veiksmus. Ypatingą dėmesį būtina skirti Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės ir savivaldybių valdymo optimizavimui, lėšų taupymui, korupcijos mažinimui ir darbo kokybės gerinimui. Tai ypač liečia teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijas.
Į talką kviesti visuomenę
Tačiau be gyventojų pagalbos sunku išnaikinti per kelis dešimtmečius valstybės tarnyboje suvešėjusius korupcijos tinklus. Be jų aktyvios ūkinės ir visuomenės veiklos neįmanoma pakelti pragyvenimo lygio. Politikai daro didžiausią klaidą, prilyginamą nusikaltimui, žadėdami patys sukurti gerovę valstybėje. Tai žlugdo gyventojų iniciatyvas. Kai biurokratai netrukdo, gyventojai per savo verslus ir kitą veiklą daro daug didesnę įtaką valstybei ir sau, nei valdžia. Todėl Seimo nariai ir ministrai turi prašyti, kviesti tarnautojus ir visus gyventojus padėti valdžiai įgyvendinti parengtus projektus, raginti juos nedalyvauti korupciniuose sandėriuose, kontrabandos ir šešėlinėse veiklose, pranešti atitinkamoms tarnyboms apie tokias veiklas vykdančius fizinius ir juridinius asmenis.
Politikai turi kviesti ir raginti gyventojus visą laiką mokytis, kelti savo verslumą, kurti savo verslus, mokytis amato, kad reikalui esant galėtų nesunkiai keisti darbą. Apie tai turi pradėti kalbėti pirmiausia Prezidentė, Seimo Pirmininkas ir Premjeras. Apie tai turi kalbėti ir visa Lietuvos mokslo, meno, švietimo ir kultūros šviesuomenė. Apie tai reikia rašyti knygas, kurti spektaklius ir kino filmus. Pokalbiams apie tai būtina rasti vietos ir masiniuose koncertuose bei kituose susibūrimuose. To reikia, kad projektai ir programos neliktų stalčiuose, kaip tai buvo praėjusiais dešimtmečiais. Ypač svarbus yra ir žiniasklaidos vaidmuo. (Tęsinys – kitame numeryje)