Vykstant mokytojų streikui buvo paskleista žinia, kad mokytojų reikalavimams patenkinti neva reikia papildomų 300 mln. eurų. Juos esą tektų paimti iš pensijų didinimo ir vaiko pinigų. Tačiau tie, kurie atidžiau seka švietimo reformą, turėjo atkreipti dėmesį į š. m. rugpjūtyje paskelbtą Švietimo ir mokslo ministerijos „Anot ŠMM, įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį, nuo rugsėjo mokytojų atlyginimų fondas pasipildys 17,4 mln. eurų, o iš viso iki 2020 m. – 95 mln. eurų. Tai leis palaipsniui iki 2020 m. mokytojų atlyginimus vidutiniškai padidinti 20 proc.“ (Cituojame iš https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/
Taigi, kaip atsitiko, kad, kai prasidėjo streikas, ši suma išsipūtė iki 300 mln. eurų. Tad kyla klausimas, kodėl valdžios institucijos taip nori supriešinti mokytojus su visais likusiais Lietuvos gyventojais ne tik kad skelbdami gerokai išpūstus rodiklius, bet ir juos siedami su kitomis nepriteklių išgyvenančiomis gyventojų grupėmis?
Lyginant su dabartiniu Lietuvos BVP, atlyginimų mokytojams pakėlimas papildomai skiriant 17,4 mln. eurų valstybei kainuotų tik 0,04 procento nuo BVP. Dar reikėtų įvertinti ir tai, kad iš tų 17,4 mln. eurų beveik pusę valstybė susigrąžins mokesčių pavidalu per darbdavio, socialinio draudimo ir kitus mokesčius. Palyginimui MOSTA, kuriai anksčiau vadovavo atstatydintoji ministrė, kai kurių abejotinos vertės metodikų parengimui sugebėjo išleisti net iki 7 mln. eurų.
Tad ar tikrai mokytojai nusitaikė į jau tokius „didelius“ valstybės pinigus?
Prof. Sigitas Vaitkevičius
Autorius yra Švietimo komiteto prie LRV trišalės tarybos narys ir LAMPSS valdybos narys, KTU darbo tarybos narys