Biudžeto projekte daugiau lėšų švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime planuoja palaikyti 2019 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą, kuriame numatoma skirti dar daugiau lėšų švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sritims. Jei Seimas pritars 2019 m. biudžeto projektui, rekordinė 5 472 mln. eurų suma būtų skirta socialinei sričiai. Augantis socialinės apsaugos finansavimas leistų dar labiau didinti pensijas, nes vien pensijų indeksavimui papildomai numatyta skirti 212,3 mln. eurų sumą iš biudžeto. Didėtų finansavimas „Vaiko pinigams“, numatant 117 mln. eurų, todėl vietoj iki šiol buvusių 30 eurų už vaiką, būtų mokama 50 eurų.
Pasak LVŽS frakcijos seniūno, sveikatos apsaugos finansavimas, lyginant su praėjusiais metais, didėtų net 279 mln. eurų. Taip pat išaugtų lėšos švietimo ir mokslo sričiai – papildomai numatyta skirti 185 mln. eurų didesnę sumą.
Pradėti tikras derybas su mokytojais. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio nuomone, Vyriausybės neveikimas trikdo mokinių ugdymosi procesą. Dėl to kenčia vaikai, mokytojai ir tėvai. „Dėl susidariusios situacijos kalti ne mokytojai, o Vyriausybė, nieko nesiimanti, kad mokytojų padėtis nebūtų tokia beviltiška. Priešingai, iš Vyriausybės (patarėjų lūpomis) girdime mokytojų palyginimą su Kremliaus smogikais ir grasinimus, kad su nepaklusniais mokytojais bus susidorota. Užuot pats ėmęsis lyderystės ir pradėjęs derybas su streikuojančiais mokytojais, premjeras pasislėpė už kitų ministrų ir savo patarėjų pečių, įsakmiu tonu toliau įžeidinėja mokytojų bendruomenę ir ignoruoja jų reikalavimus.“
Išgirskime žmones, kurie keičia Lietuvą. Tarptautinės antikorupcijos dienos proga gruodžio 7 d. Seime surengta spaudos konferencija, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į netrukus įsigaliosiančią naują tvarką, kuri užtikrins apsaugą apie įstatymų pažeidimus ir korupciją pranešusiems piliečiams.
Garsiai nuskambėjo istorija apie atlyginimus vokeliuose, kurią atskleidė Krekenavos gyventoja Dalia Budrevičienė, Rasa Kazėnienė paviešino Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje, Ignas Šalnaitis atskleidė korupcijos schemas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, Darius Povilaitis paviešino e. sveikatos spragas. Visos šios istorijos, pasak renginio iniciatorės Seimo narės Agnės Bilotaitės, parodė, kad pažeidimus paviešinę asmenys nėra aktyviai ginami valstybės, todėl žmonės nesijaučia saugūs. Parlamentarės teigimu, šių žmonių pademonstruota valia ir nulėmė tai, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas po dešimties metų pastangų pagaliau buvo priimtas. Jis įsigalios nuo 1919 m. sausio 1 d.
„Nuo sausio visi, pranešę apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, įgyja ginklą kare su įstatymų pažeidėjais. Kad tai yra karas, parodė visiems mums gerai žinomos istorijos, kurias paviešino šalies žiniasklaida. Dalia, Rasa, Ignas ir Darius tapo aukomis, nes buvo ir tebėra persekiojami, vyksta teisminiai procesai, kenčia jie patys ir jų šeimos. Būtent šie žmonės yra pilietiškos visuomenės pagrindas, pavyzdys, kokie turėtume būti“, – teigia Seimo narė A. Bilotaitė. Parengta pagal LR Seimo pranešimus