Edukacinė diena Gamtos tyrimų centre

Gamtos tyrimų centrą neseniai aplankė gausus būrys Vilniaus miesto Žvėryno gimnazijos mokinių. Daugiau nei du šimtai šeštos, aštuntos ir devintos klasių moksleivių buvo supažindinti su centre vykdomais moksliniais tyrimais, jų svarba Lietuvos ir pasaulinio mokslo kontekste. Čia jie klausėsi mokslininkų pranešimų, lankėsi laboratorijose, susipažino su tyrimų metodais, analizavo gautus duomenis, formulavo išvadas, o kūrybinėse dirbtuvėse pasipuošė savo sukurtais papuošalais.

22 10 Gamtos tyrimų centre Birutė Poškienė 3
Mokiniai Gamtos tyrimų centro mineralų muziejuje. Centre – jo vadovė Birutė Poškienė

Centro mokslinė sekretorė dr. Jurga Jankauskienė mokinius ir jų pedagogus supažindino su šios institucijos misija, mokslinės veiklos kryptimis, šiuo metu vykdomais moksliniais tyrimais ir jų svarba mums visiems. Ji pabrėžė, kad esame gamtos dalis, todėl, pažindami ir saugodami gamtą, saugome save.

Šeštų ir devintų klasių mokiniai turėjo galimybę aplankyti unikaliomis ekspozicijomis garsėjantį Mineralų muziejų. Jo vadovė Birutė Poškienė mokinius supažindino su įdomiausiais mineralais, juvelyriniais dirbiniais, uolienomis, meteoritais ir fosilijomis. Su šio muziejaus eksponatais šeštokai susipažino ir atlikdami užduotis. Pagal pateiktus aprašus vitrinose jie ieškojo seniausių fosilijų, Lietuvos nacionalinio akmens, valgomo akmens (druskos), tikrųjų brangakmenių, „akmens rožės“ ir pan. Vieni turėjo surasti, kuriose valstybėse randami margaspalviai agatai ir kiti mineralai, o kita grupė tyrinėjo pateiktus pavyzdžius. Naudodami padidinamuosius stiklus, magnetus ir aprašymus, jie aiškinosi jų savybes: blizgesį, spalvą, skaidrumą, magnetingumą ir kt. Remdamiesi šiais duomenimis, bandė nustatyti, ar tai uoliena, ar mineralas, ar meteoritas, o muziejaus vitrinose ieškojo analogiškų pavyzdžių ir jų pavadinimų.

 

Prisilietę prie mineralų, šeštokai kartu su Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos biologu Dmitrijumi Morudovu praktinės užduoties metu aiškinosi vandentiekio vandens chemines savybes, mokėsi keisti jo sudėtį įvairiomis dervomis ir ragavo taip apdorotą vandenį. Mokiniai pamatė, kaip cheminėmis medžiagomis galima greitai pakeisti skonį vandens, kuris prieš tai atrodė visiškai nepatrauklus gerti.

Genotoksikologijos laboratorijos darbuotoja dr. Laura Butrimavičienė devintokams perskaitė pranešimą „Įvairių metalų poveikis gyviesiems organizmams (žuvims, moliuskams)“. Ji supažindino klausytojus su sunkiųjų metalų patekimo į aplinką būdais bei metalų poveikiu hidrobiontams. Pranešėja papasakojo apie Gamtos tyrimų centre atliekamų genotoksikologinių tyrimų aktualumą ir svarbą, vertinant vandens aplinkos būklę. Po paskaitos mokiniai ir pedagogai šioje laboratorijoje pro mikroskopus stebėjo susiformavusius ląstelių branduolio pažeidimus, paveikus organizmus sunkiaisiais metalais.

 

Devintokus sudomino juvelyrikoje naudojami mineralai. Muziejaus vitrinose jie grožėjosi įvairiaspalviais mineralais (rubinais, smaragdais, akvamarinais, topazais, granatais, opalais, akvamarinais, gintarais ir kt.), apžiūrėjo A. Žukelio padovanotą juvelyrinių dirbinių kolekciją. Mokiniai sužinojo ne tik apie tikruosius brangakmenius (deimantą, safyrą, rubiną, smaragdą), bet ir apie paprastesnius juvelyrikoje naudojamus mineralus, jų savybes ir apdirbimo būdus. Moksleiviai atsinešė po vieną jiems patikusį akmenėlį ir dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse – patys gaminosi papuošalus. Taip mokiniai susikūrė paprastus, bet originalius juvelyrinius dirbinius.

22 10 Gamtos tyrimu centre Dmitrij Morudov 4
Doktorantas Dominykas Aleknavičius praktinio užsiėmimo metu Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijoje

Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos mokslininkė dr. Laima Blažytė-Čereškienė aštuntokams perskaitė pranešimą „Ar vabzdžiai turi nosį?”. Moksleiviai sužinojo, kad jie naudojasi negirdima, bet vabzdžių pasaulyje ypač svarbia kvapų „kalba“. Vabzdžių nosis yra jų „antenos“, ant kurių išsidėstčiusi daugybė jautrių plokštelių ar plaukelių, gaudančių aplinkos kvapus. Taip vabzdžiai „kalbasi“ tarpusavyje ir su juos supančia aplinka. Mokiniai išgirdo, kad naktinių drugių patinai atranda poravimuisi patelę pagal jos skleidžiamo kvapo – feromono – debesį. Skruzdėlės vaikšto takeliais ne todėl, kad joms taip patinka. Tie takeliai yra pažymėti cheminėmis medžiagomis, kurios geriausiai veda tikslo link. Bitės, atradusios naują būstą, signalizuoja apie tai savo šeimos bitėms, skleisdamos tam tikrus kvapus. Įgėlusi bitė įgėlimo vietoje palieka kvapus, kitoms bitėms signalizuojančios apie pavojų, ir pan.

Mokiniai sužinojo, kaip cheminės ekologijos tyrėjai atlieka tyrimus, „gaudydami“ kvapus, kokius prietaisus tam naudoja, o iškeltos mokslinės hipotezės patvirtinimas ar paneigimas kartais užtrunka net kelerius metus. Mokslininkė mokinius supažindino su cheminės ekologijos tyrimų taikymo galimybėmis. Jie sužinojo, kad vabzdžius galima naudoti kaip biosensorius, pavyzdžiui, pietinį ugniuką (lot. Plodia interpunctella) – aptikti pelėsį grūduose, bites (lot. Apis mellifera) – sprogių medžiagų, narkotikų paieškai ar ligų diagnostikai.

 

Vienuoliktokai praktinio užsiėmimo metu Augalų patologijos laboratorijoje pirmą kartą turėjo progą „pačiupinėti“ visų organizmų ląstelėse glūdinčią paslaptingąją genetinę medžiagą. Susipažino su pačiu svarbiausiu molekulinės biologijos pagrindu, nuo kurio prasideda dauguma šios mokslo srities tyrimų. Savo rankomis jie išbandė organinių audinių suardymo ir DNR molekulių išgryninimo bei vizualizavimo metodus. Dr. Donatas Šneideris supažindino su laboratorijoje vykdomais moksliniais tyrimais. Mokiniai įgijo vertingų fitopatologijos žinių.

Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijoje ekologijos ir aplinkotyros studijų doktorantas Dominykas Aleknavičius dvyliktokus supažindino su pagrindiniais tyrimų principais, kuriais remiantis tiriama vabzdžių komunikacija lakiaisiais organiniais junginiais. Taip pat mokiniams parodytos laboratorijoje auginamos ir palaikomos vabzdžių kultūros. Su viena iš jų svečiai iš mokyklos atliko elgesio eksperimentus. Naudodamiesi kompiuterine gyvūnų elgsenos stebėjimo ir analizės sistema, tyrė čiobrelio (lot. Thymus vulgaris) eterinio aliejaus ekstrakto poveikį didžiojo milčiaus (lot. Tenebrio molitor) lervų elgsenai. Pertraukos tarp eksperimentų metu svečiai buvo pavaišinti Dominyko užaugintais ir pagamintais maistiniais svirpliais, kurių skoniu liko maloniai nustebinti.

22 10 Gamtos tyrimų centre Genotoksikologijos laboratorijoje 6
Gamtos tyrimų centro mokslinė sekretorė dr. Jurga Jankauskienė Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokinius ir pedagogus supažindina su centro veikla

Gamtos tyrimų centro mokslininkams toks gausus būrys moksleivių atrodė didelis iššūkis, tačiau jau nuo pirmų vizito valandų mokiniams viskas pasirodė įdomu ir vertinga, kartu – prasminga centro bendruomenei. Pradedant švęsti centro mokslinės veiklos dešimtmečio jubiliejų, panašaus pobūdžio seminarai, praktiniai užsiėmimai ir ekskursijos bus vykdomos ištisus metus. Kviečiame aktyviai dalyvauti.

 

Jurga Jankauskienė,
Laura Butrimavičienė,
Birutė Poškienė,
Laima Blažytė-Čereškienė,
Donatas Šneideris,
Dominykas Aleknavičius,
Dmitrijus Morudovas

Autoriai yra Gamtos tyrimų centro bendradarbiai.

 

22 10 Gamtos tyrimų centre Laima B. Čereškienė 5
Dr. Laima Blažytė-Čereškienė skaito paskaitą „Ar vabzdžiai turi nosį?“
22 10 Gamtos tyrimų centre Dominykas Aleknavičius 7
Doktorantas Dominykas Aleknavičius praktinio užsiėmimo metu Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijoje
22 10 Gamtos tyrimų centre dr. Jurga Jankauskiene 2
Gamtos tyrimų centro mokslinė sekretorė dr. Jurga Jankauskienė Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokinius ir pedagogus supažindina su centro veikla

 

 

 

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.