Mažoji planeta Nr. 95593
2002 m. kovo 15-osios naktį Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomai Kazimieras Černis, Justas Zdanavičius ir Kazimieras Zdanavičius Molėtų astronomijos observatorijoje atrado naująjį asteroidą.
Kol skaičiuojama naujojo radinio orbita, kol įsitikinama, kad tai – naujas objektas, praeina ne vieneri metai… Teisę siūlyti asteroido pavadinimą turi jo atradėjai. Anksčiau šioms mažosioms planetoms būdavo teikiami moterų, vėliau – mitologinių herojų, dabar – vietovių, asmenų vardai.
2006 m. gegužės 23 d. doc. Algimantui Ažusieniui buvo įteiktas Tarptautinės astronomų sąjungos pažymėjimas, liudijantis, kad jo vardu pavadinta mažoji planeta Nr. 95593. Netrukus Lietuvą apskriejo žinia: danguje – nauja lietuviška planeta. Į tarptautinį asteroidų cirkuliarą greta jau skriejančių dangumi Čiurlionio, Lietuvos, Kauno, Straižio planetų įrašytas dar vienas lietuviškas vardas – šešių kilometrų skersmens akmeninis asteroidas nuo šiol bus vadinamas Ažusienio vardu. „Man tai buvo labai netikėta“, – tada sakė A. Ažusienis. Aplink Saulę, ties Vienaragio, Dvynių ir Mažojo Šuns žvaigždynų sankirta, tada (2006 05 23) jis skriejo 1945 dienų periodu ir nuo Žemės buvo nutolęs 3.8 a. v.
Žvaigždynų spindesį iš gimtinės išsinešęs…
Iš turtingo iškiliomis asmenybėmis ir gamtos paminklais Akmenių kaimo, esančio prie Panevėžio ir Kupiškio rajonų ribos, kilęs Algimantas Ažusienis gimė 1930 m. sausio 17 d. Jis sako, kad astronomija, jam dar mokantis Subačiaus vidurinėje mokykloje, sudomino mokytojas Vladas Steponavičius, dėstęs geografiją ir astronomiją. O lietuvių kalbos mokytoja Janina Šliogerytė (gruodį iškeliavusio Anapilin filosofo Arvydo Šliogerio giminaitė) sidabro medalininką įkalbinėjo sukti lietuvių kalbos ir literatūros studijų link. Tačiau astronomijos trauka pasirodė stipresnė ir abiturientas Algimantas pasirinko studijuoti fiziką Vilniaus universitete.
Tai buvo neabejotinos sėkmės dešimtmečių pradžia. 1955 m. baigęs Fizikos ir matematikos fakultetą, Algimantas Ažusienis pateikė diplominį darbą „SV Vulpeculae aplinkos kintamųjų žvaigždžių fotometrinis tyrimas“. Jo moksliniu vadovu buvo prof. akademikas Paulius Slavėnas, JAV Jeilio universitete baigęs doktorantūros studijas.
Nuo tada jaunojo mokslininko kelias susisiejo su Vilniaus pedagoginiu institutu (vėliau – universitetu) ir tęsėsi apie šešis dešimtmečius. 1955–1957 m. jis dirbo Teorinės fizikos katedros asistentu, nuo
1960 m. – dėstytoju. 1969 m. tapo docentu ir buvo paskirtas Fizikos ir matematikos fakulteto prodekanu. 1975–1997 m. dirbo Teorinės fizikos, vėliau Bendrosios fizikos katedrų vedėju.
Mokslininko kelias
1957–1960 m. Algimantas Ažusienis – Fizikos ir matematikos instituto aspirantas. 1967 m. apgynė daktaro disertaciją „UBV parametrų sąryšių su kai kuriomis sistemomis tyrimas“. Nuo 1997 m. – Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Planetariumo direktorius. Be to, 1960–1973 m. buvo TSRS mokslų akademijos Astronomijos tarybos Kintamųjų žvaigždynų komisijos narys, „Žinijos“ draugijos astronomijos ir kosmonautikos metodinės grupės vadovas. 1976–1984 m. – LTE mokslinis konsultantas; 1969–1976 m. –„Vilniaus observatorijos astronomijos biuletenio“ redaktorius.
A. Ažusienis – daugelio metodinių ir mokslo populiarinimo straipsnių kintamųjų žvaigždynų ir astrofotometrinių sistemų temomis autorius. Pirmoji jo parašyta knyga „Marsas“ išėjo po metų nuo studijų Vilniaus universitete baigimo. Tais 1956 m. kaip tik buvo periodinė didžioji Marso planetos opozicija.
Netrukus astronomo publikacijų lentyną papildė „Žvaigždžių milijardai“ (1964), „Astrofizika“ (1977), „Tarpžvaigždinės medžiagos fizika“ (1989), „Astronomijos vadovėlis“ (pirmoji laida – 1995, antrasis papildytas leidimas – 2003), „Mikalojus Kopernikas – Baltų žemės genijus“. Algimantas Ažusienis – knygų „Astronomijos enciklopedinis žodynas“, „Žvaigždėtas dangus“, „Akademikas Paulius Slavėnas“, „Bernardas Kuodaitis ir Lietuvos astronomija“ bendraautoris. Jo straipsniai paskelbti 1993–2009 m. „Lietuvos dangaus“ leidiniuose.
Lietuvos astrofiziko Algimanto Ažusienio tiriamieji darbai kintamųjų žvaigždžių ir fotometrinių sistemų srityse, tapę astronomijos klasika, jau daugiau kaip penkiasdešimt metų cituojami užsienio bei šalies astronomų disertacijose, mokslo žurnaluose, monografijose. Visa tai – ilgų ir produktyvių mokslinės veiklos dešimtmečių rezultatas.
LEU alumnų, visų buvusių studentų ir bendradarbių vardu tariame Jums ačiū už Jūsų paskaitas, vadovėlius ir kitas knygas, už Lietuvos vardo garsinimą. Jums linkime daug ilgų, laimingų saulėtų dienų.
Juozas Skomskis, Antanas Kiveris
Autoriai yra LEU alumnai