Žmonijos likimui tai pavojingiau už visas branduolines bombas. Konvencijos rengėjai (o dar labiau jos diegėjai) bando primesti valstybėms nuostatas, kurios neturi nieko bendro su jų sociokultūrine situacija. Kai kurios musulmoniškos šalys iki šiol laikosi nuostatų, kad moteriai negalima vairuoti automobilio, be palydovo vyro pasirodyti viešuose renginiuose, be tėvų sutikimo ištekėti ir t. t. Tai tegu jos ir susitvarko pagal šią ar bet kokią kitą konvenciją. Kai kuriose Afrikos šalyse nėra monogaminės šeimos (vienas vyras su viena moterimi) tradicijos, o vaikai ten yra visos bendruomenės nuosavybė.
Tai irgi tegu patys sprendžia, ką turi keisti savo gyvensenoje, teisės aktuose ir kt. Lietuvai tokios jų nuostatos – visiškai neaktualios, mes seniai esame tai išsprendę. Stambulo konvencija neturi nieko bendro su smurtu prieš moteris ar vaikus. Tai užtikrina kiti, seniai mūsų valstybėje galiojantys teisės aktai.
Pagal dabartinę traktuotę Stambulo konvencijos priedanga į valstybių teisinę Konstituciją sąrangą brukamos LGBT užmačios, kad šeima yra bet kas: du vyrai, dvi moterys ir t. t. Konvenciją reikia skaityti iki galo, įsigilinus, o ne taip, kaip ją pristato LGBT propagandistai.
Norėjau tik priminti, kad mūsų nepriklausomybės kova prasidėjo nuo teisinių aspektų, kai estai, o po to ir mes paskelbėme, kad Lietuvos Respublikos įstatymai yra viršesni už mums primetamus sovietinius. Priėmus Stambulo konvenciją Lietuvos Konstitucijos veikimas būtų paralyžiuotas, o ir visa mūsų valstybės teisinė sistema būtų paversta niekine.
Jonas Jasaitis
Autorius yra Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas