Mokslininkų ir medikų įžeidinėjimas žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose tapo rimta ir vis didėjančia problema pasaulyje.
Antai „Pew Research Center“ skelbia, kad keturi iš 10 amerikiečių mokslininkų ir medikų yra įžeidinėjami žiniasklaidoje. 62 proc. jų mano, kad tai yra rimta problema. Mokslininkai ir medikai, kurie tiria įrodymais pagrįstą klimato kaitą, naujų technologijų keliamą riziką ar vakcinų saugumą, taip pat psichiatrai, yra ypač puolami. Žiniasklaidoje įžeidinėjamas ir mūsų sveikatos apsaugos ministras, nors jis dorai ir garbingai dirba! Įžeidinėjami ir kiti medikai.
Remdamasis pasaulio mokslininkų tyrimais ir savo profesinėmis žiniomis apie mikrobangų spinduliuotę, seniai pasisakau spaudoje apie nejonizuojančios spinduliuotės keliamą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, siūlau mažinti šios spinduliuotės leistinas taršos normas, nes verslininkai ir nekompetentingi valdininkai daro priešingai. Ypač dabar, kai ruošiamasi diegti 5G ryšį, statyti tokią spinduliuotę skleidžiančias antenas ir smarkiai padidinti elektromagnetinę taršą. Tačiau iš telekomunikacinių bendrovių, verslo ir žiniasklaidos (LRT, „15 min“ ir kt.) sulaukiu grasinimų ir įžeidinėjimų. Kad ir kaip būtų keista, jų pasitaiko net iš mokslinius laipsnius turinčių asmenų. Gal dėl nekompetencijos, gal dėl asmeninių interesų… Bet, jei bent dalis skaitytojų iš mūsų sužino kai ką daugiau apie pasaulį, tai yra svarbiau nei įžeidinėjimai.
Kodėl mokslininkai ir medikai yra įžeidinėjami? Tai sudėtingas klausimas, į kurį nelengva vienareikšmiškai atsakyti. Pirmiausia, dėl sparčios technologijų plėtros ir krizių visuomenė yra suerzinta, o mokslas neturi vienareikšmių atsakymų į visus klausimus. Todėl savanaudiškomis paskatomis besivadovaujantis verslas stengiasi iš to pasipelnyti. Pavyzdžiui, ne kiekvienas yra patenkintas standartine sveikatos apsauga. Nepaisant fantastiškai pagerėjusios ligų diagnostikos, mokslas dar ne visas problemas yra išsprendęs, todėl pacientai, kurie nusivylė gydymu, visiškai suprantama, yra prislėgti.
Yra didelė atskirtis tarp viešosios nuomonės ir mokslo: dėl nejonizuojančios elektromagnetinės spinduliuotės poveikio, vakcinų saugumo, klimato kaitos, evoliucijos, protinių ligų gydymo ir kt. Mokslo žinios skelbiamos plačiajai visuomenei sunkiai prieinamuose mokslo žurnaluose, kurių dauguma net nežino. Todėl stebime visuomenės nepasitikėjimą mokslininkais ir bandymus informacijos ieškoti nemoksliniuose šaltiniuose. Dėl jų įtakos plinta antimokslinės rašliavos srautai. Lietuvos žiniasklaidoje vos ne kasdien skaitome Palmiros nesąmones apie mokslo seniai paneigtus horoskopus, o ne mokslininkų pasisakymus apie ateities prognozes.
Bet vien tai, kad ne visada pasitikima moksline informacija, dar nereiškia, kad įžeidinėjimai yra produktyvūs, naudingi visuomenei arba kitaip pateisinami. Įžeidinėjimai žiniasklaidoje yra nepriimtini ir neturi būti toleruojami. Mokslininkai ir medikai turėtų jaustis saugiai. Jie turi būti laisvi gyventi pagal visuotinai priimtinas moralines nuostatas, ir vadovautis įrodymais pagrįstu mokslu ir sveikatos apsauga. Kas padeda tai įgyvendinti? Laikymasis garbingų principų, sąžiningas elgesys ir dėkingumas žinias kuriantiems mokslininkams ir nenuilstamai dirbantiems medikams.
Prof. Jonas Grigas
Parengta pagal www.pozicija.org