LGGRTC Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vedėjui Artūrui Grickevičiui
Žiniai: Lietuvos Respublikos prokuratūros generalinei prokurorei Nidai Grunskienei
Prašymas atlikti Lietuvos gyventojų trėmimų, vykusių 1952 ir 1953 metais, tyrimą
Kaunas, 2021 03 29
Lietuvos tremtiniams ir politiniams kaliniams, įvairių visuomeninių organizacijų nariams ir didžiajai daliai Lietuvos piliečių labai svarbu, kaip vyksta genocido nusikaltimų tyrimai. Natūralu, kad palaipsniui mažėja ir nukentėjusių nuo sovietinio genocido, ir šio genocido vykdytojų. Todėl prašome vykdyti šių nusikaltimų, kuriems nėra senaties termino, tyrimus. Prašome Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) atlikti trėmimų, vykusių 1952 ir 1953 m., tyrimus, kur didžiausia tikimybė, kad dar yra gyvų nukentėjusiųjų ir šių trėmimų vykdytojų.
Knygoje „Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1941, 1945–1953 m.“ istorikas Eugenijus Grunskis nurodo, kad 1952 m. sausio ir rugpjūčio mėnesiais buvo ištremta 312 šeimų (1037 žmonės). Tad prašome trėmimų tyrimus pradėti nuo 1952 m. Tam Lietuvos ypatingajame archyve reikėtų patikrinti 312 tremties bylų, kurios sudarytos minėtoms 1952 m. ištremtoms 312 šeimų. Iš šių bylų reikėtų nustatyti šių šeimų trėmimų operatyvinių grupių vadovus, kurių pavardės ir parašai yra kiekvienoje tremties byloje. Pagal galimybes nustatyti ne tik trėmimų operatyvinių grupių vadovus, bet ir eilinius operatyvinių grupių narius. Trėmimų vykdytojų anketinius duomenis perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kad būtų nustatyta, kurie šių trėmimų vykdytojai dar yra gyvi, ir kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra spręstų dėl jų atsakomybės už Lietuvos gyventojų trėmimus, kadangi šiems nusikaltimams nėra senaties.
E. Grunskio knygoje minima, kad trėmimai tęsėsi ir 1953 m., kai buvo ištremta apie 100 asmenų. Atitinkamai prašome patikrinti 1953 m. trėmimų bylas ir nustatyti šių trėmimų vykdytojus. Visam šiam darbui rekomenduojama pasitelkti bent kelis LGGRTC specialistus, kad šis darbas būtų atliktas per maksimaliai trumpą laiką. Šie darbai, pagal LGGRTC funkcijas, turėjo būti atlikti jau prieš 20 metų, todėl prašome kuo skubiau tai padaryti.
Atlikus šį tyrimą, turėtų būti sudarytas apie 300 trėmimų operatyvinių grupių vadovų ir kitų vykdytojų sąrašas. Prašome šį sąrašą su konkrečiais trėmimų vykdytojų duomenimis (vardais, pavardėmis, gimimo metais, pareigomis, kuriais metais ir kokias šeimas ištrėmė) paskelbti LGGRTC svetainėje ir kituose leidiniuose. Atkreipiame dėmesį, kad su analogišku raštu į LGGRTC kreipėmės 2019 m. balandžio 26 d., bet iki šiol jokių duomenų apie 1952–1953 m. trėmimų vykdytojus nei LGGRTC leidiniuose, nei jo svetainėje nematome. Tikimės konstruktyvaus bendradarbiavimo ir lauksime konkretaus atsakymo.
Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dim. kpt. Algirdas Petrusevičius
Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotojas ats. vrš. Romas Žemaitis
Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas