Lietuvos narystės Jungtinėse Tautose 30-metis. Rugsėjo 17 d. sukako 30 metų, kai Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, sugrįžo į tarptautinę suverenių valstybių bendruomenę ir tapo Jungtinių Tautų Organizacijos nare. Rugsėjo 22 d. sukako 100 metų, kai Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, buvo priimtos į Jungtinių Tautų Organizacijos pirmtakę – Tautų Sąjungą.
Pažymėdamas šias sukaktis ir tai, kad Jungtinės Tautos yra didžiausia pasaulyje organizacija, siekianti išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, plėtoti draugiškus valstybių tarpusavio santykius, Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pažymi, kad principinga Lietuvos pozicija užsienio politikoje, nenuilstama kova už demokratines vertybes, žmogaus teises, teisės viršenybės principą ir nuolatinė parama už laisvę, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą kovojantiems žmonėms už Europos Sąjungos Rytų kaimynystėje ir visame pasaulyje nelieka nepastebėta ir yra vertinama.
Seimas atkreipia dėmesį, kad šiandien Lietuva svariai prisideda prie Jungtinių Tautų veiksmų taikos ir tarptautinio saugumo palaikymo, tarptautinės humanitarinės teisės, ginklų kontrolės ir nusiginklavimo, žmogiškojo saugumo, tvaraus ekonominio ir socialinio vystymo, žmogaus teisių užtikrinimo ir kitose srityse. Priimtu dokumentu išreiškiama tvirta parama Lietuvos kandidatūrai į dvi Jungtinių Tautų institucijas: Žmogaus teisių tarybą 2022–2024 metams ir UNESCO Vykdomąją tarybą 2021–2025 metams.
Dėl vyresnių Vilniaus universiteto dėstytojų darbo. Seimas pradėjo svarstyti švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės pristatytas Vilniaus universiteto statuto pataisas, kuriomis siekiama patikslinti nuostatą, reglamentuojančią vyresnių kaip 65 metai dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų galimybę toliau dirbti universitete. Šiuo metu Vilniaus universiteto statute yra nustatyta, kad vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai gali dirbti universitete, jeigu Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu vieną kartą gali būti sudaroma pakartotinai.
Teikiamomis nuostatomis siūloma įtvirtinti, kad Vilniaus universiteto senatas spręstų, ar pritarti vyresnių kaip 65 metų dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų terminuotų darbo sutarčių sudarymui tik pagal iš anksto darbuotojams nustatytus žinomus ir visiems vienodai taikomus bendro pobūdžio kriterijus. Tai yra Senato nustatyta tvarka būtų įvertinama, ar šių darbuotojų darbas yra reikalingas, siekiant užtikrinti universitete vykdomų studijų programų ir (ar) mokslinių tyrimų tęstinumą. Pasak ministrės, taip bus įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas ir minėtų darbuotojų darbo santykių trukmę lems ne tik Senato nuožiūra konkretaus darbuotojo atveju, bet ir statute nustatyti bei Senato patvirtintoje tvarkoje detalizuoti kriterijai.
Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rugsėjo 30 d.
Seimo Lietuvos regionų frakcijos kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentą. „Lietuvos regionų frakcija su nerimu stebi pastarųjų dienų Vyriausybės vykdomą politiką, ne tik neduodančią jokių apčiuopiamų rezultatų, bet ir vedančią Lietuvą ne tik į politinę, bet ir į ekonominę prarają. Stebina tai, kad dabartinė Vyriausybė sugeba kartoti tas pačias klaidas, kurias darė 2009 m., naktiniais mokesčiais sukeldama šalyje visišką chaosą ir pasimetimą. Ne mažiau žalos Lietuvos ekonomikai ir jos žmonėms atnešusi amžiaus sandoriu vadinama „Williams“ istorija, Ignalinos atominės elektrinės projektas, konservatorių Vyriausybės valdymo laikais duota žalia šviesa „Klaipėdos naftai“ valstybės vardu pasiskolinti beveik 300 mln. eurų suskystintųjų gamtinių dujų terminalui „Independence“ išpirkti.
Analogiška situacija kartojasi – kasdien augančios, skaidrumo stokojančios pirkimo sąnaudos, tiek organizuojant fizinio barjero (tvoros „Concertina“) ir modulinių kilnojamųjų statinių (namelių) pirkimą, tiek perkant administravimo ir aptarnavimo paslaugas. Lietuvos verslui nerimą kelia situacija su Kinija. Ne paslaptis, kad glaudžius ekonominius santykius su Baltarusija palaiko tokios įmonės kaip Klaipėdos uostas, „Lietuvos geležinkeliai“. Tuo tarpu, įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ atleidžiant šimtus darbuotojų, ekonomikos ir inovacijų ministrė žiniasklaidos priemonėmis skelbia apie naujų rinkų atidarymą.
Nesunku pastebėti, kad minėtos Lietuvos problemos ir jų sprendimo būdai turi vieną bendrą bruožą – milijardus eurų. Ir ne iš Europos Sąjungos lėšų, o iš Lietuvos biudžeto. Tai palies kiekvieną mūsų šalies pilietį, ypač labiausiai pažeidžiamą – pensininką, mokytoją, gydytoją, kultūros darbuotoją, visą viešąjį sektorių. Pasekmes Lietuvos žmonės jaučia jau dabar – brangstančios prekės, paslaugos, rudenį mokėsime brangiau už šildymą, elektrą, dujas.
Prašome Jūsų, pasitelkus visas Prezidento konstitucines galias, diplomatinius kanalus, aukščiausiu lygiu kreiptis į Europos Vadovų Tarybą, Europos Komisiją ir Europos Sąjungos institucijas dėl fizinio barjero (tvoros) bei modulinių kilnojamųjų statinių (namelių) pirkimo, migrantų apgyvendinimo ir išlaikymo sąnaudų finansavimo iš Europos Sąjungos. Stebėdami Vyriausybės vykdomą žalingą Lietuvai užsienio politiką, premjerės pastangas tempti paskui save kai kuriuos ministrus, matant akivaizdžią nekompetenciją, epizodiškus jų veiksmus reaguojant tik į pasekmes, vengiant prisiimti atsakomybę, reiškiame nepasitikėjimą vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu.“
Seimo nario niekinimo kampanija – ar tai vyksta ir Lietuvoje? Dainius Kepenis prašys teismo apginti pažeistas teises dėl vardo ir pavardės panaudojimo. Kaip žinoma, prieš Seimo narį vykdoma įžūli ir jo reputaciją menkinanti ir gerai moralei prieštaraujanti provokacija. Pasinaudojant jo vardu ir pavarde, sukurtas domenas, nukreipiantis į pornografinio turinio interneto svetainę.
Nors Seimo narys kreipėsi tiek į policiją, tiek į instituciją, įregistravusią domeną, pažeidimas, nukreiptas tiek prieš Seimo narį, tiek prieš visuomenę, nėra užkardytas. „Matyti, kad institucijos į pažeidimus reaguoja selektyviai, ne visada stengiasi operatyviai surasti ir nubausti pažeidėjus. Viešojoje erdvėje matome pranešimus, kaip randami ir nubaudžiami asmenys už įžeidžius komentarus naujienų portaluose, tad tokio pat požiūrio, aiškinantis piktybišką veiką, tikėjausi ir šiuo atveju“, – sakė D. Kepenis.
Sausio 13-osios memorialo prie Seimo remontas. Memorialas, dengiantis fragmentą barikadų, stovėjusių prie Seimo per lemtingus 1991-ųjų įvykius, bus atnaujintas ir vėl pritaikytas lankytojams. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2000 m. buvo nuspręsta įamžinti Laisvės gynėjų ir Sausio 13-osios įvykių atminimą memorialu. Jame integruoti išlikę parlamento gynybos įtvirtinimo fragmentai. Memorialo projektą sukūrė „Vilniaus architektūros studija“ (projekto vadovas – Kęstutis Kisielius, autorius – Alfonsas Vaškevičius). Architektai išsaugojo autentišką 1991 m. parlamento gynybinių sienų fragmentą ir smulkiosios architektūros elementus.