Organizacijos „The Planetary Society“ mažasis palydovas su Saulės bure „LightSail 2“ jau 30 mėnesių skrieja Žemės orbita, demonstruodamas Saulės burių technologijos galimybes. Šis palydovas padeda gauti vertingus duomenis būsimoms kosmoso tyrinėjimo misijoms, kuriose planuojama panaudoti Saulės bures.
Mažasis palydovas „LightSail 2“ buvo paleistas 2019 metų birželio mėnesį su „SpaceX Falcon Heavy“ raketa, kaip demonstracinis projektas, skirtas išbandyti, kaip Saulės bure būtų galima keisti palydovo orbitą. Praėjus mėnesiui po starto, „LightSail 2“ sėkmingai išskleidė savo itin ploną 32 kvadratinių metrų ploto burę, ir pavyko be raketinio kuro pakelti mažą, vos 30 x 10 x 10 cm dydžio palydovą į aukštesnę orbitą.
„Pasiekėme didesnį orbitos aukštį be raketinio kuro, naudodami tik Saulės spindulius“, – sakė „The Planetary Society“ (TPS) generalinis direktorius Bilas Nye (Bill Nye). „Idėja, kad galima skristi erdvėlaiviu ir kosmose gauti varomąją jėgą tik iš fotonų, yra labai romantiška, tarsi plaukti buriniu laivu, tik kosmose.“
Organizacijos „The Planetary Society“ nariai finansavo šį projektą, skirdami 7 milijonus JAV dolerių, ir dabar dalijasi gautais duomenimis su NASA, kuri planuoja tris būsimus kosmoso tyrimo misijas, kuriose bus panaudotos Saulės burės: tai „NEA Scout“, „Solar Cruiser“ ir ACS3.
Planuojama, kad „NEA Scout“ palydovą NASA raketa „Space Launch System“ per bandomąjį „Artemis I“ raketos skrydį paleis į Mėnulio orbitą jau 2022 metų vasario mėnesį. Po to šis palydovas, naudodamas Saulės burę, paliks Mėnulio orbitą ir nuskries link vieno iš asteroidų.
Saulės burės naudoja Saulės skleidžiamų fotonų energiją. Jie, atsitrenkę į burę, jai perduoda nedidelį impulsą – tuomet kosminis zondas ar kitas objektas šiek tiek pastumiamas tolyn nuo Saulės. Laikui bėgant, zondas gali pagreitėti iki neįtikėtinai didelio greičio, nes, jei tik nėra šešėlių ir Saulės dar ne per toli, ši jėga veikia nuolat.
Erdvėlaiviui su Saulės bure nereikėtų gabenti kuro, todėl teoriškai jis galėtų keliauti ilgą laiką, nepasipildydams degalų.
Tačiau „LightSail 2“ skrieja orbitoje aplink Žemę. Kai šio palydovo burė yra apšviesta Saulės, jis per dieną gali pakilti net į keliais šimtais metrų aukštesnę orbitą. Tačiau neapšviestoje pusėje jo burė išlieka išskleista, palydovą ima stabdyti labai išretėjusi atmosfera, ir jo orbita pažemėja. Galiausiai „LightSail 2“ dėl atmosferos pasipriešinimo skries vis žemiau, kol galiausiai sudegs Žemės atmosferoje.
„The Planetary Society“ teigia, kad šiuo metu „LightSail 2“ aukštis virš Žemės yra apie 687 kilometrai.
„The Planetary Society“ teigimu, „LightSail 2“ aukščio mažėjimo rodikliai pastaraisiais mėnesiais buvo geriausi per visą misiją, ir retkarčiais net įveikdavo atmosferos pasipriešinimą, tai yra palydovo orbita padidėdavo. Be to, dėl žemesnio nei vidutinio Saulės aktyvumo viršutinės Žemės atmosferos sluoksniai buvo plonesni, todėl todėl burės pasipriešinimas buvo mažesnis.
Tačiau Saulė pastaruoju metu suaktyvėjo, ir „LightSail 2“ komanda mano, kad tai pagreitins orbitos aukščio mažėjimą, tačiau apskaičiavo, kad erdvėlaivis gali likti orbitoje dar bent metus.
Tuo tarpu, kol zondas nuolat siunčia duomenis ir nuotraukas iš orbitos, inžinieriai ir toliau semiasi įžvalgų, kurios bus panaudotos būsimoms kosminėms misijoms.
Daugiau:
Kosmoso bendrovė „NanoAvionics“ kurs unikalią palydovo platformą NASA saulės burės testavimo misijai
VGTU sukonstruotas pirmasis lietuviškas bepilotis orlaivis, varomas saulės energija
„SpaceX“ į orbitą pakėlė dar du lietuvių „NanoAvionics“ sukurtus palydovus