Lietuvos nacionalinis muziejus po daugiau nei 10 metų trukusių restauravimo darbų rodo unikalius archeologinius radinius iš 2005 m. atrasto, Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Vilniaus Bokšto gatvės kapinyno.
Parodos Vilniaus miesto bastėjoje lankytojai išvys daugiau nei šimtą sidabrinių, žalvarinių ir paauksuotų papuošalų, kurie priklausė pirmiesiems, tuomet dar pagoniško krašto krikščionims. Ši paroda vainikuoja kelis dešimtmečius trukusį Lietuvos istorijos instituto tyrimą, kuris vertingų duomenų suteikė ne tik Vilniaus miesto istorijai, bet ir archeologijos mokslui.
Krikščionybė – anksčiau, nei manyta
Vien archeologiniai tyrimai dabartinėje verslo ir laisvalaikio komplekso „Bokšto skveras“ teritorijoje truko septynerius metus. Tai vieni didžiausių ir detaliausių kada nors Vilniaus senamiestyje vykdytų kasinėjimų, kurių metu buvo ištirti 533 griautiniai kapai. Šis kapinynas yra seniausias žinomas laidojimo paminklas dabartinio Vilniaus senamiesčio teritorijoje, datuojamas XIII a. pabaiga – XV a. pradžia. Tyrimams vadovavę archeologai dr. Rytis Jonaitis ir dr. Irma Kaplūnaitė teigia, kad naujos žinios paskatino archeologus ir istorikus vis garsiau prabilti apie Vilniaus miesto kūrimosi laikotarpio istorijos perrašymą.
„Nustatyta, kad žmonės šiame kapinyne buvo palaidoti, kai pats miestas dar tik kūrėsi. Kapuose rasti kryželiai, laidojimas ant nugaros karstuose, galva į vakarus ir ant krūtinės sudėtomis rankomis ir kiti laidojimo bruožai rodo, kad čia, vadinamojoje Civitas Rutenica dalyje, tuomet dar pagoniškame mieste, gyveno pirmieji krikščionys. Taigi galime svarstyti ir kalbėti apie vieno iš Vilniaus mitų sugriovimą: Vilnius nuo pačios pradžios jau kūrėsi kaip atviras ir daugiakultūris miestas, o ne toks tapo vėlyvesniais laikotarpiais“, – teigia R. Jonaitis.
Kartu su palaidotaisiais atrasti juvelyriniai dirbiniai leidžia atsekti buvusias kultūrines įtakas, migracijos kryptis, amatų vystymąsi ir tai, kad besikuriančiame mieste gyvenusių skirtingų bendruomenių kultūrinės įtakos persipindavo tarpusavyje. Toks atradimas lengvai galėjo sujaukti dar tik prasidedančius „Bokšto skvero“ rekonstravimo planus, tačiau tapo bendradarbiavimo tarp tyrėjų ir nekilnojamojo turto plėtotojų gerosios praktikos pavyzdžiu – bendrovė „Baltisches Haus“ suteikė galimybę išskirtinio masto tyrimus vykdyti be ypatingos skubos. „Tai leido šį labai gerai išlikusį ir dėl savo istorinio konteksto unikalų objektą ištirti iki galo. Taip pasitaiko labai retai. Toks supratingumas, ypač kalbant apie senamiesčio teritoriją, leidžia būti ramiems, kad, statydami naują miestą, nesunaikinsime senojo miesto likučių“, – sako I. Kaplūnaitė.
skatina prabilti apie Vilniaus miesto istorijos perrašymą. Arūno Baltėno nuotr.
Juvelyrikos paslaptys parodoje
Tyrimų metu aptiktus juvelyrinius dirbinius daugiau nei dešimtmetį restauravo Lietuvos nacionalinio muziejaus, kuriam saugoti jie ir buvo perduoti, restauratoriai. Juos išvysti vilniečiai ir miesto svečiai galės, minėdami Vilniaus 699-ąjį gimtadienį. Bokšto gatvės kapinyno radinių paroda „Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje“ atidaryta Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje sausio 25 d., o sausio 29 d. dirbo juvelyrikos dirbtuvės visai šeimai su archeologu ir juvelyru Evaldu Babensku.
„Parodoje taip pat numatomi susitikimai su prie tyrimo beveik du dešimtmečius dirbusia komanda. Muziejaus restauratoriai pristatys šių radinių restauravimo procesą“, – į renginius kvietė parodos kuratorius, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis. V. Steponaitis žada, kad tikrąjį vilniečių papuošalų grožį ir puošnumą atskleis specialiai parodai pagamintos radinių kopijos: „Šiems papuošalams ne vienas šimtas metų, taigi sidabras jau yra pajuodavęs. Kopijos leis be didesnių vaizduotės pastangų įsivaizduoti buvusį jų puošnumą, kai juos nešiojo tuometinio Vilniaus gyventojai.“ Paroda Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje veiks iki šių metų rudens.
Živilė Stadalytė
Autorė yra LNM komunikacijos specialistė