Ir degs laužai, ir sklis kaip giesmės dainos
Apie aukas išbandymų nakties,
Kurias sudėjo ant altoriaus laisvės
Tauta, tarytum žiedus iš širdies.
Ne liepsnos kils į sausio šaltą dangų,
Bet meilė didvyriams karšta.
Primins žmonėms krauju pelnytą garbę,
Tyloj sustojus Lietuva.
Gynėjų atminty žaizdom atgis minutės
Prie parlamento sienų, bokšto, barikadų,
Kai pareiga Tėvynei pašaukė čia būti,
Nors kiekvienam mirtis į nugarą alsavo.
Seimo archyvo nuotr.
Žvangėjo tankai ir kulkosvaidžiai kaleno,
Tik buvo stipresnių. Didvyrių buvo.
Stovėjo jie… Stovėjo, meldėsi, dainavo
Garsiau negu aidai „omono“ šūvių.
………………………………………………..
Pavasariai ir vasaros praeina greitai gražios,
Metų tėkme jau nuplaukėm toli toli.
Tiktai sustojame į didį skausmą atsigręžę,
Nes dega ir nesudega gėla ugny.
Nesudega gėla, tik ne visi ją jaučia,
O praeitis tikra, ji – ne seni sapnai.
Girdi, Sausio naktis juk ir dabar mums šaukia:
– Budėki, Lietuva, budėki amžinai!
Leonas Milčius