Seimas, atsižvelgdamas į istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimo svarbą, nusprendė skelbti mažiau atmintinų metų. Tačiau ir 2023-ieji pakvies kartu paminėti nemažai svarbių sukakčių.
2023-iaisiais paskelbti treji atmintini metai:
1) Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų;
2) Klaipėdos krašto;
3) Šventojo Juozapato.
Minėsime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų 700 metų ir šventojo Juozapato kankinystės 400 metų sukaktis.
Lygiai prieš 700 metų, 1323 m. sausio 25 d., Vilniaus miestas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos karaliaus Gedimino Europai skirtuose laiškuose. Juose buvo pabrėžta Lietuvos ir Vilniaus, kaip valstybės sostinės, orientacija į Europą, siekiai atsižvelgiant į etnopolitinės, kultūrinės ir konfesinės įvairovės sąveiką kurti europinį valstybingumą kaip priešingybę azijinei despotijai. Ši strategija išliko aktuali visą 1323–2023 metų laikotarpį.
Kadangi šiais metais bus minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinės, Seimas 2023-iuosius paskelbė Klaipėdos krašto metais. Po 1923 metų sukilimo įvykęs Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos tapo vienu svarbiausių XX amžiaus geopolitinių laimėjimų ir turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos raidai, jos, kaip jūrinės valstybės, statusui, taip pat Klaipėdos, kaip uostamiesčio, vaidmeniui Baltijos jūros regione.
Istoriškai ir geopolitiškai viena įdomiausių sukakčių – šv. Juozapato (Ivano Kuncevičiaus) kankinystės 400 metų sukaktis. 1623 m. lapkričio 12 d. kankinystės mirtimi Vitebske miręs graikų apeigų katalikas (unitas) šventasis Juozapatas tiesiogiai susieja Lietuvą ir Ukrainą, primindamas Graikų apeigų katalikų Bažnyčios istorinę ištikimybę Europai. Jis Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje ir Bazilijonų vienuolyne subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs Unijinės Bažnyčios įtvirtinimui ir Krikščionių Bažnyčios vienybei, paskelbtas palaimintuoju 1643 m., o 1867 m. – šventuoju. Todėl 2023-iuosius sutarta paskelbti Šventojo Juozapato metais.
Seimas išskyrė svarbias sukaktis
Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje išskyrė valstybei svarbius įvykius, žymių asmenybių sukaktis. 2023 m. minėsime: vargonininko, pirmosios lietuviškos operos kūrėjo Miko Petrausko 150-ąsias, rašytojo Mykolo Vaitkaus 140-ąsias, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-ąsias, knygnešės Felicijos Bortkevičienės 150-ąsias, Lietuvos žvalgės, politikės Marcelės Kubiliūtės 125-ąsias, istoriko, rašytojo Simono Daukanto 230-ąsias ir poeto Jurgio Baltrušaičio 150-ąsias gimimo metines. Šiais metais taip pat minėsime aktualius Lietuvos istorijos, politikos ir kultūros įvykius: paskutinių okupuotos Lietuvos masinių trėmimų 70-metį, Vilniaus geto likvidavimo 80-metį, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-metį, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto įsteigimo 80-metį, okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 30-metį ir Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso Kersteno komiteto 70-metį. 2023-iaisiais sukanka 700 metų nuo Aukštaitijos vardo pagarsinimo, 770 metų – nuo Dzūkijos (Dainavos) vardo pirmojo paminėjimo ir 100 metų – nuo Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno įsteigimo.
Šioms sukaktims paminėti Seimas yra pasiūlęs Vyriausybei sudaryti tarpžinybines komisijas programoms rengti, įtraukiant į jas Lietuvos institucijas, savivaldybes, bendruomenes, organizacijas ir piliečius.