Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė įregistravo Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a. Įstatymo projektas, parengtas norint sudaryti galimybę moterims suteikti pavardę su galūne -a ar -ia, jeigu pavardė yra daroma iš vyriškos pavardės, turinčios tokią pačią galūnę, pavyzdžiui, Šarka ar Stundžia.
„Tokį projektą paskatino susiklosčiusi padėtis, kai moterys, pasirinkdamos vyro pavardę, gali rinktis tik galūnę -ienė arba -ė, net jeigu vyro pavardė yra moteriškos giminės ir baigiasi galūne -a ar -ia. Tai sukuria situacijas, kai moteris, kurios vyro pavardė yra, tarkime, Tyla, turi vadintis Tyliene arba Tyle, tačiau negali būti Tyla. Susidaro nelogiškumas, kai mūsų pavardžių darybos taisyklės neleidžia moteriai turėti moteriškos giminės žodžio kaip pavardės. Todėl šiuo projektu siekiu numatyti išimtį lietuvių pavardžių sistemoje ir leisti moterims vadintis tokia pat pavarde, kaip ir vyriškos giminės asmuo, iš kurio perimama pavardė, jeigu ši pavardė yra moteriškos giminės“, – tikina I. Pakarklytė. Anot šios Seimo narės, dabartiniame reglamentavime galima įžvelgti diskriminacijos apraiškų – moterys, kurių vyrų pavardės yra moteriškos giminės ir baigiasi -ė, pavyzdžiui, Dirsė, turi teisę turėti tokią pačią pavardę, kaip ir jų vyrai, tačiau tokia teisė nėra suteikiama moterims, kurių vyrų pavardės baigiasi -a ar -ia.
Primename, kad dar sausio pradžioje Laisvės frakcijos narė I. Pakarklytė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK) dėl moterų pavardžių rašybos ir galimybės rašyti moterų pavardes su galūne -a. VLKK tokį siūlymą atmetė. „Lietuvių kalbos asmenvardžių sistema – savita, nusistovėjusi per keletą šimtmečių ir įtvirtinta Lietuvai atkūrus valstybę ir paskelbus valstybės kalba tik lietuvių kalbą prieš šimtmetį. <…> Toks siūlymas prieštarautų įprastiems lietuvių moterų pavardžių darybos principams, skatintų kitus lietuvių kalbai nebūdingus moterų pavardžių variantus“, – rašoma VLKK pateiktame rašte.
Gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Seime rengiama spaudos konferencija „Ar reikia pyktis su gramatika ir keisti nusistovėjusias moterų pavardžių sudarymo tradicijas?“, kurią inicijuoja Seimo Kultūros komiteto narys doc. dr. Stasys Tumėnas. Spaudos konferencijoje bus aptariama valstybinė lietuvių kalbos politika, Seimo narės, Laisvės frakcijos atstovės I. Pakarklytės pasiūlytas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama įteisinti atvejus, „kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia“.
Seimo nario S. Tumėno nuomone, siekis dar labiau liberalizuoti pavardžių sudarymo taisykles turi būti pagrįstas objektyviu reikalingumu, lietuvių kalbos gramatikos taisyklėmis, lietuviškų moterų pavardžių darymo nuostatomis, valstybinės – lietuvių – kalbos konstituciniu statusu, VLKK nutarimais. Kalbos normos visame pasaulyje kodifikuojamos žodynuose, gramatikose, specialiuosiuose leidiniuose, o tuos leidinius rengia ne politikai. „Moterų pavardės su galūne -a ypač būdingos slavų kalboms, o mes turime nuostabią lietuvių kalbą, pasižyminčią labai sena kalbos sandara, dvinarį asmens įvardijimą (vardu ir pavarde), įsigalėjusį XVI–XVII a.“, – sako spaudos konferencijos iniciatorius. Kita vertus, moterų pavardės su galūne -a keistai suartintų bendrinius ir tikrinius žodžius. Štai Lietuvoje fiksuojamos 107 vyrų pavardės VARNA. Priėmus teikiamą įstatymą tų šeimų vaikas sakys: ,,Mano mama yra Varna.“ Gražu?
Seimo narės I. Pakarklytės siūlymas mus tolina nuo kokybiškos teisėkūros, nes lietuviškų moterų pavardžių darymo nuostatas pagal galiojančius teisės aktus reglamentuoja VLKK nutarimas „Dėl moterų pavardžių rašymo“ (beje, pakeistas VLKK 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. N-1 (199). I. Pakarklytės įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktas argumentas – „įstatymu reglamentuoti pavardės darymą siūloma dėl to, kad tai susiję ne tik su kalbos normomis, tačiau ir asmens privačiu gyvenimu“ – nėra teisinis.