Sidabrinė ekonomika, kaip apibrėžia Europos Komisija, yra visų ekonominių veiklų visuma, tenkinanti 50 metų ir vyresnių žmonių poreikius.
Tačiau šie poreikiai dažnai yra klaidingai interpretuojami, susiaurinant juos iki materialiųjų ar net fizinių poreikių (pagal A. Maslow poreikių piramidės pirmąjį laiptelį). Reikia nagrinėti ir tenkinti visus poreikius, tarp jų ir pripažinimo, saviraiškos, socialinės įtraukties bei saugumo. Tokių poreikių negali patenkinti vien tik produktų ir paslaugų teikimas. Būtina stiprinti vyresnio amžiaus asmenų socialinį, ekonominį ir kultūrinį aktyvumą, jų galimybes gyventi oriai, dirbant visuomenei ir savo gerovei svarbų darbą.
Kalbant apie 50+ metų žmonių gerovę, tikslinga turėti kompleksinių rodiklių sistemą, kuri jau yra naudojama visoje Europos Sąjungoje. Vienas iš pavyzdžių – Gyvenimo kokybės indeksas, apimantis darbo ir laisvalaikio balansą, darbą ir uždarbį, pajamas ir turtą, būsto kokybę, aplinkos kokybę, sveikatos būklę, išsilavinimą ir įgūdžius, socialinę įtrauktį, pilietiškumą, asmens saugumą ir subjektyvų gerovės suvokimą. Akivaizdu, kad šie rodikliai tarpusavyje yra glaudžiai susiję priežasties ir pasekmės ryšiais, todėl pavienės vieno ar kito rodiklio gerinimo priemonės neduos laukiamo rezultato.
Sidabrinė ekonomika turėtų apimti kompleksą susijusių priemonių, kurios pirmiausia būtų nukreiptos į darbo vietų kūrimą ir pajamų augimą. Šios priemonės paskatins ir kitus susijusius poreikius: skirtingą raidos lygį pasiekusių regionų rėmimą, vietos bendruomenių aktyvinimą, verslo ir socialinės veiklos aktyvumo didėjimą, augant 50+ metų amžiaus žmonių perkamajai galiai bei jų socialiniam aktyvumui.
Kaip ryškus regionuose gyvenančių žmonių pasiskirstymo pagal amžių ir lytį pavyzdys gali būti Kėdainių rajonas, kuriame 50+ metų amžiaus žmonių yra gerokai daugiau nei 20–49 metų. Tokia žmonių pasiskirstymo pagal amžių struktūra pagal Pasaulio banko prognozes pasaulyje bus 2050 metais, tačiau Lietuvos regionuose ji yra jau dabar. Esamų iššūkių (klimato pokyčiai, pandemijos, karai ir kt.) kontekste tikėtis, kad vyresnio amžiaus asmenys Lietuvoje sulauks reikšmingos papildomos finansinės paramos iš valstybės, būtų naivu ir neatsakinga ateities kartų atžvilgiu.
Liberaliosios rinkos paradigma yra nepajėgi spręsti tikslinių grupių, gyvenančių skirtingo lygio Lietuvos regionuose, problemas, nes: a) jų poreikių įvairovė yra labai didelė, b) geografiškai tikslinės grupės atstovai pasiskirstę dideliame plote, kas didina klientų aptarnavimo logistikos išlaidas, c) vidutinis regionuose gyvenančių žmonių pajamų dydis yra mažesnis nei miestuose, d) 3/4 vyresnio amžiaus žmonių, sulaukusių pensinio amžiaus, yra nelinkę tęsti darbinės karjeros įmonėse ar įstaigose (J. Navickės ir Ž. Straševičiūtės 2023 metų tyrimo duomenys).
Šios ir kitos priežastys lemia, kodėl nesiplėtoja verslo teikiamos paslaugos, nes nei Vyriausybė, nei savivaldybės neturi lėšų spartinti šias paslaugas viešaisiais finansais. Kitais žodžiais tariant, verslui neįdomu (per maži pinigai), o centrinė valdžia ir savivalda negali užtikrinti svarbiausių poreikių dėl riboto biudžeto.
Todėl vienas iš tvarių sprendimų – sudaryti sąlygas žmonėms patiems prisidėti prie savo gyvenimo kokybės gerinimo, įgyvendinant sidabrinės ekonomikos paradigmą, kurios pagrindas – socialinio verslumo didinimas, bendruomeniškumo stiprinimas, jautrių socialinių grupių įgalinimas, panaudojant gamtinius ir viešuosius išteklius, horizontalus tarpsritinis viešojo sektoriaus institucijų bendradarbiavimas bei sektorinių programų sisteminė sąsaja bendram tikslui pasiekti – užtikrinti orų vyresnio amžiaus Lietuvos piliečių gyvenimą.
Socialinė ekonomika nekonkuruoja nei su viešuoju, nei su privačiu sektoriumi. Ji juos tik papildo ir užtikrina kompleksinį efektą: stambiam verslui – auganti vartotojų regionuose perkamoji galia; valstybės ir savivaldos politikams ir tarnautojams – augantis pasitikėjimas ir pajamos į biudžetus; gyventojams – geresnis socialinių, švietimo, sveikatos, kultūros paslaugų prieinamumas, švietimo ir mokslo įstaigoms – žmogiškojo potencialo išsaugojimas ir kt.
50+ metų žmonių oraus gyvenimo poreikių tenkinimo problemos yra sisteminės, o potenciali nauda – didelė, todėl turi būti veikiama kryptingai, suderinant skirtingų lygių bei sričių valdžios institucijų ir piliečių bei jų atstovaujamų grupių pastangas. Turėtų būti skelbiamas nacionalinis projektas, kurį turėtų globoti Prezidentas ar premjeras. Projektas apimtų naujų formų ir būdų, tenkinant 50+ metų amžiaus žmonių būtiniausius poreikius, paiešką ir jų įgyvendinimą. Kuriamos naujovės pirmiausia turėtų būti išbandomos, analizuojamos ir vertinamos pilotiniuose projektuose ir tik vėliau plėtojamos visuose Lietuvos regionuose. Būtiniausi poreikiai apimtų: sveikos gyvensenos paslaugų užtikrinimą, ekologišką maistą, apsirūpinimą kokybišku būstu, ekonominės veiklos galimybių pasiūlą, švietimą ir kultūrinį gyvenimą.
Kuriant šias naujoves ir jas įgyvendinant bei vertinant jų rezultatus, įvairių sričių Lietuvos mokslininkų įsitraukimas yra būtinas. Todėl kviečiame jungtis į Lietuvos mokslininkų sąjungos gretas šiam projektui įgyvendinti.
Prof. dr. Dalius Serafinas
Autorius yra Vilniaus universiteto EVAF profesorius, LMS pirmininkas