Šiais metais švenčiame žymaus filosofo, kilusio iš Klaipėdos krašto, Imanuelio Kanto (1724–1804) 300-ųjų gimimo metų jubiliejų. 
I. Kanto veikalai turėjo didelę įtaką ne tik filosofijai (iki šių dienų), bet ir gamtos mokslų raidai XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje. Šių metų balandžio 4–5 d. Vilniuje ir Kaune įvyko šiam jubiliejui skirta konferencija, kurią rengė Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos sveikatos mokslų Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Parengtas konferencijos programos ir pranešimų tezių elektroninis leidinys. „Mokslo Lietuvos“ skaitytojus artimiausiuose numeriuose supažindinsime su pranešimų tezėmis.
Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos pirmininkas dr. Ramūnas Kondratas sveikinimo žodyje pabrėžė, kad I. Kanto veikalai turėjo didelę įtaką ne tik filosofijai, bet ir gamtos mokslų raidai. Beveik visi pranešimai filosofų sekcijoje – apie I. Kanto filosofiją ir jos recepciją Lietuvoje. Mokslo istorikų sekcijoje pirma sesija skirta nagrinėti I. Kanto filosofijos įtakai gamtos mokslams. Išskirtinis pranešimas – dr. Jūratės Sučylaitės, kuri pristatė savo naują romaną „Imanuelio kelias“ ir aptarė filosofo kilmę, jo vaikystę, mokymąsi Karaliaučiaus mieste, mokslininko brendimą. Antroji konferencijos tema – apie universitetų muziejų svarbą, plėtojant ir populiarinant mokslo istoriją.