Lietuvos mokyklų direktorių atvejo studija, pagrįsta 2022–2023 m. tyrimo duomenimisNacionalinės švietimo agentūros pavedimu mokslininkų grupei 2022–2023 m. teko analizuoti Lietuvoje sukauptus didžiuosius duomenis apie mokinių mokymosi pasiekimus. Tai: Nacionalinio mokymosi pasiekimų patikrinimo; Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo; Valstybinių brandos egzaminų didieji duomenys. Kaip žinoma, minėtos patikros remiasi standartizuotais testais. Duomenys apima 2017–2021 m. ir atspindi 140 tūkst. testuotų 4–12 klasių mokinių pasiekimus bei 744 direktorių amžių. Tirtų direktorių amžius – nuo 33 iki 77 m.
Mokslininkų komandą sudarė G. Merkys, L. Sakalauskas ir S. Vaitkevičius. Tyrimas atskleidė nemažai mokslui ir švietimo praktikai reikšmingų duomenų. Pagrindiniai tyrimo rezultatai jau yra paskelbti https://www.youtube.com/watch?v=dCKQS57td8w&t=2566s
https://www.nsa.smm.lt/projektai/wp-content/uploads/2023/01/Longitudinio_tyrimo_santrauka_2023.pdf
Tyrimo metu buvo nagrinėjama, kokie išoriniai veiksniai paveikia mokymosi pasiekimus. Be kita ko, buvo tikrinama, kaip su mokymosi pasiekimais yra susijęs mokyklos direktorių amžius. Šis tyrimo duomenų fragmentas ir buvo pristatytas. Tyrimo nepriklausomas kintamasis – mokyklų direktorių amžius. Priklausomas kintamasis – mokinių mokymosi pasiekimai, išmatuoti standartizuotais testais. Darbinė hipotezė buvo suformuluota pagal konkuruojančių hipotezių modelį:
- Mokyklos vadovo amžius ir mokinių mokymosi pasiekimai yra / nėra susiję dydžiai.
- Kuo vyresnis direktorius, tuo sąlyginai prastesni / geresni mokinių mokymosi pasiekimai.
- Jaunų ir vyresnių direktorių vadovaujamose mokyklose mokinių pasiekimai sąlyginai prastesni nei vidutinio amžiaus direktorių vadovaujamose mokyklose.
Tyrimo rezultatai tyrėjams buvo šiek tiek netikėti. Visuotiniai duomenys liudija esant tokį objektyvų statistinį dėsningumą: kuo vyresnis mokyklos direktorius, tuo sąlyginai aukštesni jo vadovaujamos mokyklos ugdytinių mokymosi pasiekimai (žr. grafikus). Aptiktas dėsningumas nėra stipriai išreikštas, tačiau – universalus, visuotinis.
Jei vadovo pozicija reikalauja ne tik funkcijos atlikimo, bet ir sudėtingos misijos vykdymo, gyvenimiškos ir profesinės patirties, taip pat holistinės kompetencijos, tai vyresni vadovai, tikėtina, demonstruoja sąlyginai geresnius rezultatus, nei vidutinio amžiaus ar visai jauni vadovai. Hipotezės teisėmis išvada gali būti pritaikyta ir kitų sektorių, ne vien bendrojo ugdymo, vadovų atžvilgiu. Aptiktas radinys tikėtinai gali atsikartoti ir kitų biudžetinių įstaigų vadovų (muziejų, bibliotekų, ligoninių direktorių ir pan.) vertinimuose. Žinoma, tai reikia toliau tikrinti tyrimais, paremtais didžiaisiais duomenimis.
Tyrimo duomenys išsklaidė ydingus socialinius stereotipus apie darbuotojų ir ypač vadovų amžių: esą vyresni vadovai dėl sveikatos būklės ir dėl kitų su amžiumi susijusių mentalinių procesų pokyčių iš dalies praranda darbingumą, veržlumą, ima atsilikti nuo gyvenimo, sunkiau priima naujoves. Esą vyresnių vadovų vadovaujama mokykla lyg ir ima stagnuoti. Demokratinėje visuomenėje, kritiškai žiūrinčioje į diskriminaciją ir gerbiančioje lygių galimybių vertybes, tokia nuvertinanti tezė gal ir nėra įvardinta oficialiai, tačiau ji tarsi tvyro ore.
Prisiminkime: Lietuvoje buvo panaikintos mokyklų direktorių vadybinės kategorijos ir direktoriams, lyg politiniams pareigūnams, buvo įvestos kadencijos. Nesvarbu, kad po to valstybėje iškart išryškėjo bent 200 direktorių trūkumas. Prisidengus viešojo valdymo efektyvinimu, demokratizavimu ir pan., buvo sukurti teisiniai administraciniai įrankiai, leidžiantys sklandžiai ir masiškai išstumti iš pareigų priešpensinio ir pensinio amžiaus direktorius ir taip gerokai atjauninti mokyklų vadovų korpusą. Esą tereikia tik išstumti iš pareigų direktoriaus poste jau kelis dešimtmečius dirbančius vadovus ir tada Lietuvos mokyklos visuotinai patirs pozityvius pokyčius. Visuotiniai duomenys objektyviai rodo, kad toks „rafinuotas“ reformavimo sumanymas yra ne kas kita, kaip ydingas, diskriminuojantis socialinis stereotipas, neatitinkantis tikrovės ir nepagrįstas mokslu. Žinoma, neatmestinas variantas, kad tikrai pasitaiko pavienių brandaus amžiaus direktorių, kurie, kaip vadovai, yra išsisėmę. Tačiau statistine prasme egzistuoja visiškai priešingas dėsningumas: sukaupta gyvenimiška ir profesinė patirtis bei holistinė kompetencija yra objektyvus pamatas, ant kurio brandaus amžiaus direktoriaus veiksminga lyderystė laikosi stabiliai. Tyrimo moralė tokia, kad, planuojant švietimo reformas, privalu remtis ne ydingais socialiniais stereotipais, iliuzijomis ir utopijomis, bet objektyviais mokslo duomenimis.
Aptikti empiriniai radiniai yra prasmingi dar vienu aspektu. Dėl prastėjančios demografinės situacijos, dėl sąlyginio nenoro priimti begalę migrantų iš trečiųjų šalių, Europos Sąjungoje (ES) apsispręsta smarkiai ilginti pensinio amžiaus ribą. Ateityje ji gali siekti 70 metų ir daugiau. Šiuo požiūriu nuo politinių vizijų ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, jau pereinama prie konkrečių teisėkūros sprendimų. Visa tai yra iššūkis žmogiškųjų išteklių vadybos mokslui ir praktikai. Atsiranda tokia tarpdisciplininių tyrimų kryptis, kaip amžiaus vadyba darbo rinkoje, darbo organizacijose ir konkrečiose darbo vietose. Svarbu kaupti objektyvius mokslo duomenis, kad amžiaus vadyba darbo pasaulyje būtų veiksminga, atribota nuo klaidinančių ir diskriminuojančių socialinių stereotipų.
Prof. habil. dr. Gediminas Merkys