Algimantas Gražulis
Klaipėdos senamiestyje, viešbučio „Euterpė“ konferencijų salėje spalio 23 d. įvyko Lietuvos jūrų muziejaus organizuotas seminaras – diskusija „Stabdant jūrinio paveldo nykimą Lietuvoje“. Seminaro dalyviams metu buvo pristatytas Lietuvos jūrų muziejaus projektas „Nerijos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“, parengtas pagal 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ kriterijus. Apžvelgta Klaipėdos jūrinio paveldo būklė, diskutuota apie jo apsaugos galimybes, informuota apie grėsmes šiam paveldui. Išklausėme pranešimą apie Norvegijos jūrinio paveldo apsaugos, panaudojimo bei gaivinimo gerąją patirtį.
Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) darbuotojas, istorikas Dainius Elertas seminare pristatė pranešimą „Jūrinis kultūros paveldas Klaipėdoje: sampratos kontūrai“. Apžvelgta itin vertingo išlikusio Klaipėdos jūrinio kultūros paveldo kompleksų bei pavienių objektų būklė bei jų pritaikymo perspektyvos. Buvo pateikti Klaipėdos uostamiesčio, uosto struktūros ir infrastruktūros, navigacinių orientyrų sistemos, žvejybos reliktų ir kitų Klaipėdos jūrinio kultūros paveldo segmentų apibūdinimai su konkrečiais pavyzdžiais. Be to, atkreiptas dėmesys į unikalios pontonų konstrukcijos Žiemos uosto sunaikinimo grėsmę, t.y. į ketinimus jį užpilti ir įrengti krovos aikštelę. Prelegentas taip pat priminė sunaikinto bakeno istoriją, pateikė kitų reikšmingų jūrinio paveldo objektų naikinimo ar žalojimo pavyzdžių. Kaip gera, sektina iniciatyva, buvo apibūdintas „Meridiano“ restauravimas ir jo pritaikymas, panaudojus privačias Klaipėdos verslininkų lėšas.
LJM direktorė Olga Žalienė informavo, kad finansavimas pagal minėtą projektą Nerijos forto tvarkybos darbams jau yra skirtas. Ji apibūdino, kad planuojama sutvarkyti gynybinio griovio vidinę ir išorinę krantines, išvalyti dugną, restauruoti trijų kaponyrų istorinius raudonų plytų mūrus, sargybinę, tiltą ir įrengti naujas ekspozicijas. Buvo pabrėžta, kad griovyje susikaupė didelis kenksmingo dumblo kiekis. Užsiminta ir apie tai, kad sustojęs „Pakrančių ir jūrinio kultūros paveldo tyrimų programos“ tobulinimo ir tolesnio derinimo procesas.
Norvegijos Stavangerio miesto jūrų muziejaus vyresnysis specialistas Haraldas Hamrė perskaitė pranešimą „Jūrinio paveldo išsaugojimo projektai Norvegijoje“. Šioje valstybėje jūrinio paveldo būkle rimtai susirūpinta gal tik prieš gerus keturis dešimtmečius. Vis tik turtingoje šalyje per šį laikotarpį padarytas milžiniškas šuolis. Pranešėjas nurodė, kad senieji laivai Norvegijoje ypač saugomi ir restauruojami. Yra trys senųjų laivų restauravimo centrai (du iš jų restauruoja tik medinius laivus), kuriuos išlaiko valstybė. Norvegijoje yra 220 saugomų laivų sąrašas, o 10 laivų yra ypač saugomų sąraše. Stavangerio muziejus irgi turi ne vieną plaukiojantį burinį laivą – eksponatą. Ypač vertinga istorinė erdvinė Stavangerio miesto struktūra bei panorama su didelių baltų sandėlių ir silkių apdorojimo pastatų, išrikiuotų galu į vandens telkinius bei gatves, virtinėmis nuo XIX a. vidurio iki šiol yra nepakitusi (apie tai liudijo įspūdingos iliustracijos). Tik šiuose pastatuose dabar yra ne sandėliai, o viešbučiai, restoranai, įstaigos ir pan. Pats muziejus yra įsikūręs dvejuose istoriniuose sandėliuose, kuriuose išsaugota daug autentiškų interjero elementų. Dar 1989 m. muziejus parengė programą ir bandė gaivinti tradicinį Baltijos silkių tiekimo kelią, kuris apėmė ir Klaipėdą.
Diskusijoje aptartos Klaipėdos jūrinio kultūros paveldo apsaugos problemos, kalbėta apie primirštos Memelio miesto idėjos gaivinimą, ypač daug diskutuota Žiemos uosto išsaugojimo klausimu. Priminta, kad Žiemos uostas turi būti išsaugotas, vadovaujantis teisės aktais bei galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, pirmiausia – 2002 m. LR teritorijos bendruoju planu. Jame nustatyta, jog vienas svarbiausių veiksnių apskritai yra „istoriškai susiformavusių kultūrinio kraštovaizdžio erdvinių struktūrų išlikimas“. Visgi pastaruoju metu rengiami ar parengti senamiesčių ar istorinių miestų dalių specialieji planai dažnai yra nepagrįsti urbanistinių tyrimų išvadomis ir pasiūlymais bei specialiaisiais teritorinio planavimo dokumentais.
A. Gražulio nuotraukos