Kaip teigiama ambicingai pavadintame Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos parengtame strateginiame plane „Nugalėtojų ugdymas“, apimančiame laikotarpį iki 2027 metų, „Ukraina yra esminių permainų laikmetyje.
Šiuo metu mūsų valstybėje švietimo procesas vyksta ypač sudėtingomis sąlygomis: gaudžiant oro pavojaus sirenoms ir priešui dažnai apšaudant, nutraukiant elektros ir ryšio tiekimą. Moksleiviai ir studentai neturi galimybės ramiai mokytis, pedagogai – mokyti, o mokslininkai – vykdyti tyrimų. Iš vienos pusės, karas ir priverstinė migracija, o iš kitos – Europos integracija ir visuotinė globalizacija reikalauja keisti požiūrį į švietimą ir mokslą. Nepaisant visų kliūčių, būtent švietimas turi tapti pagrindiniu strateginių išteklių kūrimo ir galimybių mobilizavimo įrankiu ateities labui, padedančiu žmonėms rasti savo vietą šių dienų tikrovėje“.
Dabar, kai Rusija jau treti metai (daugiau kaip aštuonis šimtus dienų) vykdo plataus masto agresiją prieš Ukrainą, vienas iš svarbiausių aukštojo mokslo institucijų tvaraus vystymosi klausimų yra saugios aplinkos kūrimas, jos plėtojimas ir skatinimas tiek studentams, tiek visiems darbuotojams. Pasak Ukrainos švietimo ir mokslo viceministro Jevgenijaus Kudriavetso, „šiuo metu kas septinta Ukrainos mokykla dėl invazijos atsidūrė užgrobtose arba visiškai suniokotose teritorijose, daugiau nei 3 500 švietimo įstaigų yra apgriautos arba smarkiai nukentėjusios, o beveik 400 – visiškai sunaikintos. Pasaulio banko naujausių vertinimų duomenimis, švietimo infrastruktūrai atkurti reikia beveik 14 mlrd. dolerių“. Kai kurios švietimo įstaigos yra patyrusios tokią žalą, kad nebegali būti atkurtos. Todėl Ukrainos aukštojo mokslo institucijų saugumo aplinkos klausimas tapo prioritetinis.
Tačiau universitetų bendruomenė ne tik Ukrainoje, bet ir visame pasaulyje susiduria su kitu, ne mažiau jai kenkiančiu veiksniu. Tai kibernetinės atakos prieš gyvybiškai svarbius aukštojo mokslo institucijų objektus. „Aukštosios technologijos vis dažniau panaudojamos, siekiant užtikrinti įvairių veiklos gyvenimo sričių saugumą. Karinis konfliktas Ukrainoje dar akivaizdžiau atskleidė, kad kibernetinės atakos yra neatsiejama šiuolaikinio karo dalis. Net ir Lietuvoje kasdien vis dažniau bandoma įsilaužti į vietinius tinklus“, – sako Vilniaus universiteto docentas Šarūnas Grigaliūnas. Dažniausiai kibernetinės atakos yra nutaikytos į kritinės infrastruktūros objektus, priklausančius informacijos blokui: informacijos ir telekomunikacijų struktūras, švietimo įstaigų automatizuoto valdymo sistemas ir pan.
Tai yra didelė tarptautinė problema. Pavyzdžiui, dar 2019 m. kovo 8 d. sukrečianti informacija buvo paskelbta dienraštyje „Washington Post“: „Internetiniai įsilaužėliai įsibrovė į sistemą, kurioje saugoma informacija apie Oberlin kolegijos Ohajo (angl. Ohio) valstijoje, Grinnell kolegijos Ajovos (angl. Iowa) valstijoje ir Hamiltono kolegijos Niujorko valstijoje informacijos apie stojančiųjų duomenis sistemas ir išsiuntė laiškus stojantiesiems, siūlydami jiems nusipirkti ir peržiūrėti savo priėmimo failus už tam tikrą mokestį. Siuntėjas žadėjo prieigą prie konfidencialios informacijos, įskaitant priėmimo pareigūnų komentarus ir jų preliminarų sprendimą. Laiškuose buvo reikalaujama tūkstančių dolerių iš potencialių studentų už asmeninę informaciją, kurią, kaip teigė įsilaužėliai, jie yra pavogę. Visos šios trys mokyklos naudojo populiarią „Slate“ programinę įrangą, skirtą stojančiųjų informacijai apdoroti. „Slate“ įrangą naudoja daugiau nei 900 kolegijų ir universitetų visame pasaulyje. Įmonės vadovas Alexander Clark teigė, kad apie kitas nukentėjusias kolegijas nėra žinoma.
Tai rodo, kad švietimo sektorius tapo lengvu puolimo taikiniu, nes iki šiol nepakankamai dėmesio skyrė savo kibernetiniam saugumui. Tačiau tokie reiškiniai, kaip COVID pandemija ar kariniai veiksmai, priverčia universitetų dėstytojus ir studentus diegti naujas internetines technologijas. Daugelis aukštojo mokslo įstaigų gali būti priskiriamos prie kritinės infrastruktūros subjektų, nes šalia studijų vykdo ir mokslinius tyrimus, kuriuos finansuoja tiek Ukrainos valstybės biudžetas, tiek partneriai ir rėmėjai iš užsienio valstybių. Pavyzdžiui, Nacionalinis aerokosmonautikos universiteto padalinys – Charkivo aviacijos institutas vykdo tyrimus jonų plazmos technologijų srityje, kuri yra ypač aktuali raketų tobulinimui ir kosmoso tyrimams.
Universitetai taip pat gali turėti struktūrinius padalinius, dirbančius su ribotai naudojama informacija. Taigi galima daryti išvadą, kad dauguma aukštojo mokslo įstaigų yra kritinės infrastruktūros subjektai ir patenka į Ukrainos kritinės infrastruktūros įstatymo taikymo sritį, todėl jiems reikia stipresnės apsaugos.
Siūlome, kad pastangos stiprinti šių objektų apsaugą būtų sutelktos į keletą pagrindinių sričių:
Inžinerinė ir techninė saugumo sudedamoji dalis. Pagrindinės pastangos turi būti nukreiptos į universiteto vietinio tinklo modifikavimą, naudojant pažangias technologinio saugumo sistemas, nes apsaugos priemonės turi apimti ne tik saugų dabartinio tinklo eksploatavimą, bet ir traktuojant universitetą kaip valstybės kritinės infrastruktūros komponentą.
Skaitmeninė higiena ir etinis saugumo komponentas. Jei kompiuterinės sistemos technines charakteristikas galima išmatuoti gana tiksliai, tai žmogiškasis faktorius aukštojo mokslo įstaigos vidaus saugumo srityje visada išlieka sudėtingiausia ir labiausiai pažeidžiama sritimi. Todėl elektroninių tinklų naudotojai turėtų iš anksto būti mokomi pagrindinių elektroninio saugumo algoritmų ir skaitmeninės erdvės moralinių bei etinių elgesio standartų.
Kibernetinio saugumo sudedamoji dalis. Reikia suderintos bendradarbiavimo strategijos, siekiant apsaugoti aukštojo mokslo įstaigas nuo kibernetinių teroristinių atakų, remiantis tarptautinės teisės principais ir bendrais dokumentais, kurie apibrėžia valstybių, organizacijų ir aukštojo mokslo įstaigų tarpusavio sąveikos tarptautinio bendradarbiavimo sąlygas ir tvarką. Tik bendros mokslo ir studijų institucijų pastangos leidžia įvertinti tikrąją padėtį ir plėtros perspektyvas, apibrėžti strateginius ir taktinius tikslus bei jų pasiekimo trajektorijas.
Prof. dr. Nataliia Filipenko, doc. dr. Serhii Lukashevych
Autoriai: Nataliia Filipenko yra teisės mokslų daktarė, Nacionalinio aerokosmonautikos universiteto Charkivo aviacijos instituto Teisės katedros profesorė. Serhii Lukashevych yra teisės mokslų daktaras, Nacionalinio aerokosmonautikos universiteto Charkivo aviacijos instituto Teisės katedros docentas
„Mokslo Lietuvos“ informacija: Lietuvos mokslininkų sąjungoje jau antri metai veikia ukrainiečių mokslininkų – karo pabėgėlių, dirbančių Lietuvos universitetuose, sekcija, su kuria ryšius palaiko ir bendrus projektus vykdo ir Ukrainoje dirbantys mokslininkai. Šis straipsnis – vienas iš tokio bendradarbiavimo pavyzdžių.