Aleksandro Stulginskio žvaigždė – I. Degutienei ir F. N. Sadūnaitei. Šis apdovanojimas buvo skirtas Irenai Degutienei ir F. N. Sadūnaitei (po mirties). Apdovanojimas įteiktas gegužės 16 d. Seimo posėdyje. F. N. Sadūnaitei skirtą apdovanojimą atsiėmė jos dukterėčia Marija Sadūnaitė.
Degutienei apdovanojimas įteiktas už parlamentinės demokratijos ir Lietuvos valstybingumo stiprinimą, politinio dialogo skatinimą ir politinės kultūros puoselėjimą, sėkmingą tarptautinį ir tarpparlamentinį bendradarbiavimą, parlamentarizmo tradicijų ir Lietuvos istorinės atminties puoselėjimą. F. N. Sadūnaitė apdovanota už reikšmingą indėlį kovoje už Lietuvos valstybingumą ir demokratiją, nepalaužiamą drąsą, pasiaukojimą ir ryžtą ginant žmogaus orumą, asmens, sąžinės, religijos ir Tėvynės laisvę, pilietinės santarvės ir patriotiškumo skatinimą, atkaklumą telkiant demokratinio pasaulio bendruomenę kovai už Lietuvos nepriklausomybę.
Apdovanojimo ceremonijoje Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas pabrėžė, kad savo pasirinkimu, krikščioniška meilės jėga ir ryžtingu veikimu N. Sadūnaitė nepalieka abejingų, pažinusių jos gyvenimo kelią: „N. Sadūnaitė buvo nenugalima ir nepalaužiama, su nuoširdžia šypsena žvelgianti priešams į akis.“ Pasak jo, sesuo F. N. Sadūnaitė yra unikali savo dvasinėmis savybėmis, toli išeinančiomis už įprasto standarto.
Marija Sadūnaitė apdovanojimo ceremonijoje padėkojo savo tėčio Jono Aloyzo Sadūno ir savo vardu už šį garbingą Seimo apdovanojimą. Ji priminė, kad Nijolei Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo Pirmininkas ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, patyręs kalinio ir tremtinio dalią, buvo labai artimas savo ištikimybe, tikėjimu ir atsidavimu Lietuvai. Ji pasakė: „Labai liūdna ir gaila, kad ne sesuo Nijolė šiandien čia stovi ir taria padėkos žodžius… Todėl norėčiau priminti savo tetos Nijolės Sadūnaitės žodžius, kuriuos ji sakė ir savo baigiamoje teismo kalboje, ir labai dažnai gyvenime juos kartodavo: „Kas gali būti gyvenime svarbiau, kaip mylėti žmones, jų laisvę ir garbę. Juk meilė žmonėms – visų didžiausioji Meilė, o kovoti už žmonių teises – gražiausioji Meilės daina. <…> Ir visada „skubėkime daryti gera“!
Kalbos premija skiriama doc. dr. A. Kučinskienei ir Lituanistinių mokyklų asociacijai. Kaip ir kasmet, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančią Kalbos premiją. Šių metų Kalbos premijos laureatė, Vilniaus universiteto doc. dr. A. Kučinskienė visuomenine ir moksline veikla jau beveik du dešimtmečius prisideda prie lituanistinės pažangos ir stengiasi skatinti taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimą bendrojo ugdymo mokyklose, akademinėje srityje ir viešajame gyvenime. Jos atlikti lotyniškų Cicerono kalbų vertimai padėjo įtvirtinti lietuvių kalbos normomis pagrįstus antikinių terminų variantus lietuvių kalboje, suformavo unikalią lietuvišką Cicerono ir retorikos tyrimų tradiciją. Laureatės inicijuotas, vadovautas ir vykdytas projektas „Antikinių tikrinių vardų skaitmeninė duomenų bazė“ (2013–2015) padėjo susisteminti ir skaitmeninėje erdvėje pateikti vienodus, vertimų tradicija ir kalbos normomis pagrįstus antikinių vardų ir vietovardžių lietuvinimo principus. Doc. dr. A. Kučinskienė neatlygintinai organizuoja kasmetines klasikinės filologijos studentų tiriamąsias-pažintines ekspedicijas po antikines archeologines vietoves, <…> organizuoja mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarus ir skaito pranešimus apie antikinę kultūrą lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos mokytojams. Ji prisidėjo, rengiant lotynų kalbos ir Antikos kultūros bendrąją programą, nuolat dirba su jaunaisiais vertėjais iš lotynų kalbos ir padeda jiems koreguoti jų vertimus į lietuvių kalbą.
Šiais metais Kalbos premija skiriama ir Lituanistinių mokyklų asociacijai, vienijančiai apie 80 lituanistinių mokyklų visuose žemynuose – nuo Šiaurės ir Pietų Amerikos iki Australijos ir Europos. Šiose mokyklose dirba per 400 mokytojų, mokosi apie 3 500 mokinių. Ši savanoriškais pagrindais veikianti asociacija yra svarbi lituanistinio švietimo judėjimo dalis, siekianti stiprinti lituanistinių mokyklų veiklą ir lituanistinio ugdymo kokybę. Lituanistinių mokyklų asociacija ne tik puoselėja lietuvybę, bet ir aktyviai prisideda prie lietuvių bendruomenės užsienyje stiprinimo. Asociacijos pastangomis mokyklos, kuriose mokoma lietuvių kalbos, tampa vis populiaresnės, o mokinių ir mokytojų skaičius jose nuolat auga.
Kalbos premija tradiciškai bus įteikta Valdovų rūmuose gruodžio pradžioje vyksiančiame renginyje „Kalbos vakaras“.
Dirbtinio intelekto technologijų naudojimas viešajame sektoriuje. Gegužės 9 d. Seimas priėmė rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. Seimo Ateities komiteto Dirbtinio intelekto darbo grupės pirmininkė Rasa Petrauskienė akcentavo: „Viešojo sektoriaus institucijos neapsieina be dirbtinio intelekto naudojimo. Jau dabar matome, kad dirbtinis intelektas įtraukia į įvairias veiklos sritis padėdamas optimizuoti procesus ir pagerinti rezultatus, suteikia naujų galimybių valstybės institucijoms ir viešojo administravimo subjektams veikti efektyviau, skaidriau ir atsakingiau. Tačiau tas dirbtinis intelektas yra naudojamas labai asmeniškai ir labai nereglamentuotai. Žmogus, naudojantis savo darbe dirbtinį intelektą, prisiima rizikas, visą atsakomybę. Taip galite ir duomenis nutekinti, netiksliai kažką padaryti. Jo tiesiog niekas neprižiūri. Norint užtikrinti, kad dirbtinio intelekto naudojimas atneštų visuomenei tik naudą, būtina numatyti vienodas teisinio reglamentavimo gaires.“
Priimtu teisės aktu Vyriausybė raginama, realizuojant įstatymų vykdomosios valdžios prerogatyvą, krašto reikalų tvarkymo metodų ir priemonių pasirinkimo diskreciją, užtikrinti vienuolikos dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje principų laikymąsi: apeliacijos į žmogų; asmens iniciatyvos; atsakomybės už priimtus sprendimus; atsekamumo; kokybės garantijos; lygiateisiškumo; nepiktnaudžiavimo; rezultatų individualizavimo; skaidrumo; teisės viršenybės ir teisinio reguliavimo ekvivalentiškumo; žmogaus interesų prioriteto.
Seimas pritarė pokyčiams dėl alkoholio prekybos mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta nuo birželio 1-osios suvienodinti sąlygas mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose skirtingus alkoholinius gėrimus pardavinėjantiems verslininkams. Pagal priimtus pakeitimus, verslininkai mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose galės prekiauti iki 15 laipsnių siekiančiais alkoholiniais gėrimais, t. y. iki 8,5 proc. stiprumo alumi bei sidru ir iki 15 proc. stiprumo kitais alkoholiniais gėrimais. Taip jie galės prekiauti ir kitais alkoholiniais gėrimais, tokiais kaip vynas, silpni alkoholiniai kokteiliai ir likeriai. Šiuo metu mugėse ir masiniuose renginiuose galima prekiauti tik natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių stiprumas – iki 7,5 laipsnio, parodose – natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 proc.
Pakeitimais taip pat sutarta patikslinti išimtis, kas nelaikoma alkoholio reklama. Alkoholio reklama nebus laikoma interneto platformose, pavyzdžiui, tokiose kaip „Bolt Food“ ar „Wolt“, skelbiama su alkoholiu susijusi informacija. Šiuo metu tokios platformos, būdamos tik tarpininkės, bet ne tiesioginiai alkoholinių gėrimų pardavėjai, negali skelbti informacijos, kol neturi įsigijusios licencijos. Be to, alkoholio reklama nutarta nelaikyti ir informacijos apie maisto ir alkoholinių gėrimų derinimo rinkinius, įmonių gautus apdovanojimus, alkoholinio gėrimo gamybos technologijas, tradicijas. Naujomis nuostatomis taip pat nuspręsta leisti organizuoti degustacijas alkoholinių gėrimų gamybos patalpose. Šiuo metu degustacijos leistinos tik mugėse ir parodose. Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 25, susilaikė 11 parlamentarų.