Mykolo Romerio universitete (MRU) gegužės 6–7 d. vyko tarptautinis mokslinis seminaras „Atmintis, teisė ir istorija Europoje: tikrovės atspindys ar kūrimas?“, subūręs mokslininkus iš Vokietijos, Lietuvos, Lenkijos ir Portugalijos. Seminare buvo aptarti opiausi Europoje istorinės atminties klausimai, daugiausia dėmesio skiriant įstatymams ir praktikai, susijusiai su holokausto, genocido, politinio smurto ir karo nusikaltimų atminimo įamžinimui visoje Europos Sąjungoje. MRU susirinkę mokslininkai sutarė, kad istorinė atmintis prisideda ne tik prie įprasto praeities įvykių, tokių kaip sovietmetis Lietuvoje ar holokausto įvykiai Antrojo pasaulinio karo metu, nagrinėjimo, bet ir leidžia nuspėti įvairių regionų socialinę, politinę ir ekonominę padėtį prasidėjusių karų akivaizdoje. Norint suprasti ateities įvykių scenarijus, taip pat ir šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose tendencijas, būtina nuodugniai juos išnagrinėti. Tai ypač tai aktualu, suaktyvėjus dezinformacijai karo kontekste.
„Atmintis ir atminties politika vaidina didžiulį vaidmenį šiandienos pasaulinėje arenoje. Rusija naudoja atmintį kaip įrankį karui prieš Ukrainą pateisinti, o Izraelio ir Palestinos kontekste skirtingos istorinės atminties reprezentacijos taip pat yra ilgalaikės tragedijos pagrindas“, – teigė MRU vicerektorius doc. dr. Saulius Spurga. MRU Atminties ir teisingumo tyrimų centro vadovės dr. Monikos Rogers teigimu, atmintis ir istorija, net ir dirbtinio intelekto bei kitų technologijų amžiuje išlieka itin svarbi tiek žmogiškosios būties, tiek geopolitikos sritis.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė išskyrė ir atminties ženklų traktavimo svarbą bei būtinybę apibrėžti tai teisės aktais. „Lietuvoje vis dar yra paminklų, atminimo lentų, gatvių, švietimo įstaigų, kurių pavadinimai arba turinys sietinas su komunizmo ar nacionalsocializmo ideologijomis“, – sakė P. Kuzmickienė, pridurdama, kad vienareikšmis situacijos vertinimas nėra įmanomas. Būtinas dialogas ne tik savivaldybių, bet ir vietos bendruomenių lygmeniu.
„Ne tik lietuviai diskutuoja dėl Salomėjos Nėries vardu įamžintų gatvių ir mokyklų. Panašios diskusijos vyksta visoje Europoje, pradedant Vokietija, baigiant Portugalija. Karai ir konfliktai dar labiau apnuogina ir išryškina atminties žaizdas“, – sakė dr. M. Rogers.
Gegužės 6–7 d. MRU vykęs renginys yra dalis projekto „Mnemoninė realybė: Atminties įstatymų poveikio tikrovei ir tikrovės poveikio atminties įstatymams tyrimas“ (angl. Mnemonic Reality: Investigating Memory Law’s Impact on Reality and Reality’s Impact on Memory Laws“).
Renginį organizavo MRU Atminties ir teisingumo tyrimų centras. Seminaro partneriai: Kelno universiteto Teisės fakultetas (Vokietija), Žmogaus teisių apsaugos akademija (Vokietija), Aberta universiteto Globalių studijų centras (Portugalija). Projektą finansuoja mokslo ir tyrimų paramos fondas „VolkswagenStiftung“ (Vokietija). Seminare dalyvavo: doc. Dr. Dovilė Sagatienė (MRU), dr. Susana Mourato Alves-Jesus (Centre for Global Studies – Open University, Lisabona, Portugalija), dr. Paula Rhein-Fisher (Academy of European Human Rights Protection – University of Cologne, Vokietija), dr. Monika Rogers (MRU, Atminties ir teisingumo tyrimų centras), studentė Annalisa Romano (Academy for European Human Rights Protection of the University of Cologne, Vokietija), dėstytojas Mirosław M. Sadowski (Centre for Global Studies – Open University, Lisabona, Portugalija) ir kiti. Parengta pagal MRU pranešimą