Kai žinomi Lietuvos politikai pasirodė garsios Prancūzijos mados kompanijų reklamoje, paaiškėjo, kad ši reklama buvo sukurta, naudojant dirbtinio intelekto technologijas. Netrukus po to išpopuliarėjo programėlė, leidžianti vartotojams pasitelkti dirbtinį intelektą ir transformuoti savo nuotraukas į žinomus žmones ar herojus. Nors ši funkcija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti linksma ir žaisminga, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Saugumo tyrimų laboratorijos ekspertas Evaldas Bružė perspėja, kad programėlę sukūrė Kinijos įmonė, neturinti jokios oficialios duomenų apsaugos politikos. Įkeldami savo nuotraukas, europiečiai prisidėjo prie Kinijos veidų atpažinimo technologijų tobulinimo.
Eksperto teigimu, kiekvienas iš mūsų privalo pats nuspręsti, ar pasitiki Kinija ir ar tokios programėlės gali kelti grėsmę. Įkeldami savo atvaizdus, rizikuojame prarasti asmens duomenų kontrolę: „Nors deklaruojame rūpestį privatumu, tačiau kasdieniame gyvenime elgiamės naiviai ir patys atiduodame savo informaciją kitiems, net ir tose srityse, kur Europos teisė negalioja.“
Patyręs kibernetinio saugumo ekspertas E. Bružė dalyvauja „Rewire“ projekte, kuris vykdomas MRU kartu su 24 partneriais iš 13 šalių. Projekto tikslas – padėti žmonėms saugiai naudotis technologijomis ir suvokti kibernetinio saugumo svarbą.
Kibernetiniai nusikaltimai – nematoma grėsmė kiekvienam?
Kibernetiniai nusikaltimai vis dažniau mirga žiniasklaidos pranešimuose, tačiau suprasti jų pobūdį, nesant specialistu, yra sunku. Kartais numojame ranka į tokius nusikaltimus, manydami, kad jų žala nėra akivaizdi. „Svarbu atminti, kad „ne visada žala patiriama tuo pačiu metu, kaip ir vykdoma nusikalstama veika. Duomenų nutekinimo ar privatumo pažeidimo atveju, tokių rezultatų išnaudojimas gali būti neribojamas laike. Tokie duomenys patenka į juodąją rinką ir niekas nežino, kada jie bus nupirkti ir panaudoti. Kartais susiduriame su žala, kuri yra praeityje vykdytų nusikaltimų pasekmė“, – teigia specialistas. Nukentėti gali ne tik įmonės ar organizacijos, bet ir pavieniai asmenys, ypač pagyvenę žmonės ir vaikai, kurie dažnai tampa manipuliacijų aukomis.
Kibernetinė erdvė – karo Ukrainoje laukas
Kibernetinis saugumas tampa vis aktualesnis geopolitinio konteksto akivaizdoje, kai Ukrainoje vykstantis karas atveria naujas grėsmes kibernetinėje erdvėje. „Kibernetinė erdvė tapo kovos lauku“, – teigia E. Bružė, pabrėždamas, kad dar prieš karą Ukrainoje joje buvo naudojami įrankiai visuomenės nuomonei formuoti. Prasidėjus karui, į kovą kibernetinėje erdvėje aktyviai įsitraukė įvairios visuomenės grupės, mobilizuodamos žmones per „Telegram“ kanalus, sutelkdamos jėgas informacijos dalijimuisi ir bendro atsako kūrimui. Tokios grupės, kaip „Anonymous“ ir kitos hakerių grupuotės, prisideda prie konfliktų vienoje ar kitoje pusėje.
Specialistas pažymi, kad „kibernetinėje erdvėje vyksta operacijos, apimančios ir plataus masto įsiveržimus į strateginės svarbos objektus, atakas prieš atomines elektrines, vyriausybines institucijas ir kitus objektus. Socialinė žiniasklaida taip pat paversta ginklu: per ją nuolat skleidžiama dezinformacija. Lietuva ir kitos Baltijos šalys fiziškai nėra įsitraukusios į karo veiksmus, tačiau kibernetinėje ir informacinėje erdvėje esame nuolat atakuojami, todėl privalome gintis ir valdyti grėsmes, nes esame taikinys“.
Ar Lietuva pasiruošusi kibernetiniams iššūkiams?
Kibernetinio saugumo ekspertas E. Bružė piešia niūrią tikrovę: „Nėra nė vienos valstybės, kuri galėtų pasakyti, kad įdeda pakankamai pastangų ar išteklių kibernetinei saugai. <…> Kibernetinio aktyvumo šuolis yra toks didelis, kad suspėti ir suorganizuoti adekvatų atsaką, siekiant užtikrinti saugumą, nespėja nė viena valstybė. Visa kibernetinė infrastruktūra ir ekosistema tapo itin dinamiška dėl technologijų integracijos į kasdienybę. Šiandien žmonių, kurie buvo kompetentingi prieš keletą metų, žinios nebeatitinka naujų grėsmių, todėl jas reikia atnaujinti.“
Specialistas pastebi švietimo sistemos problemą: „Kompetencijų ugdymas ir visa švietimo ekosistema yra inertiška, todėl mokymo programų turinio keitimas ir naujų karjeros perspektyvų kūrimas yra laiko reikalaujantis darbas. Ši problema aktuali ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims – atotrūkis tarp poreikio ir pasiūlos yra didelis. Suvokdami technologijų dinamiškumą, suprantame ir tai, kad šiandien žinomos ir taikomos priemonės rytoj jau bus pasenusios. Be to, atsiranda ir naujų grėsmių, todėl turime pritaikyti mokomąją infrastruktūrą ir įgūdžių struktūrą prie naujų sąlygų.“
Kibernetinis saugumas – ne tik IT specialistų rūpestis
Nors kibernetinės grėsmės tampa vis sudėtingesnės, visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas požiūris, kad kibernetinis saugumas yra tik technologų rūpestis. E. Bružė pabrėžia, kad toks požiūris yra pavojingas ir klaidinantis: „Kibernetinis saugumas yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, todėl privalome žinoti, kaip apsisaugoti internetinėje erdvėje. <…> Visi esame kibernetinių atakų taikiniai ir rizikos nešėjai. Nesvarbu, ar esate technologijų specialistas, ar ne, turite žinoti, kaip apsaugoti savo asmeninę informaciją, įrenginius ir duomenis nuo kibernetinių nusikaltėlių.“
Projektas „Rewire“, koordinuojamas MRU, atveria duris į kibernetinio saugumo žinių ir kompetencijų pasaulį. Siekdami mažinti šios srities įgūdžių spragas, projekte rengiami siūlymai ir kuriamas kibernetinio saugumo įgūdžių modelis, kuris taps vertingu įrankiu darbdaviams ir ugdymo įstaigoms, siekiantiems įvertinti žmonių žinias ir gebėjimus atremti kibernetines grėsmes. E. Bružė pabrėžia, kad mokymai yra aktualūs tiek profesionalams, siekiantiems patobulinti savo įgūdžius ir atitikti darbdavių reikalavimus, tiek plačiajai visuomenei, norinčiai saugiai naudotis technologijomis šiandienos pasaulyje: „Mokymo moduliai yra sukurti taip, kad atitiktų įvairių žmonių poreikius. Taip pat galite gauti sertifikatą, kuris patvirtina jūsų įgytas žinias ir įgūdžius.“
Bružė siūlo įgyvendinti privalomus kibernetinio saugumo mokymus visiems visuomenės nariams. Palygindamas juos su saugaus eismo kursais, jis teigia: „Kaip vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti automobilį, taip ir kibernetinio saugumo žinios suteiktų žmonėms galimybę saugiai naudotis internetu. Kuo daugiau žmonių dalyvauja, užtikrinant saugumą, tuo saugesnė tampa bendra erdvė. Visuomenė taps atspari įvairiems kibernetiniams incidentams, jeigu suvoks, kad, saugodami kibernetinę erdvę, saugome save.
Vilma Losytė
Parengta pagal MRU pranešimą