Gegužės 15 d. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje (Aušros Vartų g. 5 / Pasažo skg., Vilnius) vyko paskutinis šio sezono švietėjiškos programos „Viskas gerai“ renginys „Pabėgimai ir grįžimai“. Trečius metus gyvuojanti programa kvietė ieškoti atsakymų, kaip kinta visuomenės savijauta, tarpusavio santykiai ir kultūrinė tapatybė. Šie klausimai, keliami Šiuolaikinio meno centrui bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojais, apžvelgia meno ir politikos santykių problematiką.
Miestai sudaro 2 proc. viso Žemės paviršiaus ploto, tačiau juose gyvena daugiau nei pusė žmonijos, kuri šiandien viršija 8 mlrd. Lietuvoje miestuose gyvena apie 70 proc. visų šalies gyventojų. Įsukdamas savo gyventojus į pelno ir didesnio greičio siekimą, miestas siūlo patrauklias darbo ir lavinimosi galimybes, tačiau įpareigoja laikytis tam tikros rutinos, apgyvendina tarp plonų sienų, o kad viskas nepabostų, linksmina pramogomis. Nepaisant visų džiaugsmų ir galimybių, laikas nuo laiko kyla noras iš miesto pabėgti (o gal grįžti), išsikelti toliau nuo miesto – į kaimą, sodybą ar vienkiemį. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, kai būti visiems kartu tapo pavojinga gyvybei, ypač suintensyvėjo noras atsitraukti nuo aplinkos kontrolės ir apribojimų arba grįžti į gamtą.
Vengdami miesto ir kaimo priešpriešą paprastai lydinčių samprotavimų, šiame susibūrime kvietėme kartu su menininkais Laura Garbštiene ir Andrej Polukord tyrinėti skirtingus išsikėlimo į kaimą motyvus ir gyvensenos praktikas. Ar kaimas yra socialinės ir kultūrinės praktikos ateitis? Ar tai vieta, teikianti neblėstančią viltį? Ką žada gyvenimas kaime? Ar tai bėgimas nuo nepatogaus buvimo kartu? O gal tai tik idealizuotas gražaus gyvenimo paveikslėlis?
Laura Garbštienė gyvena ir kuria Šklėrių kaime, Varėnos rajono savivaldybėje. Menininkės kūryboje pastebima humoro nestokojanti institucinė kritika, ekologinių temų plėtotė ir kritiškas požiūris į vartotojiškumą. Jos kūriniai buvo pristatyti Šiuolaikinio meno centre, Nacionalinėje dailės galerijoje ir galerijoje „Vartai“ Vilniuje; „Rauma Biennale Balticum“ Suomijoje (2004); Prahos bienalėje (2007); Liverpulio bienalėje (2010); Seulo fotografijos muziejuje (2021). Jos filmas apie nežinomą menininkę (2009) pelnė specialų tarptautinės žiuri paminėjimą ir tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI apdovanojimą Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalyje. Menininkės kūrinių yra įvairiose kolekcijose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Laura Garbštienė 2017 m. Dzūkijoje įkūrė meno iniciatyvą „Verpėjos“, skirtą tyrinėti ir permąstyti tradicinės kaimiškos gyvensenos ir gamtos saugojimo temas, įgalinti diskusiją apie pokyčius tiek vietiniu, tiek globaliu mastu. Nuo 2019 m. „Verpėjos“ kuruoja Marcinkonių stoties galeriją, o nuo 2020 m. – tarptautinės meno rezidencijos programą, kuri šiuo metu veikia Kabelių kaime.
Andrej Polukord gyvena ir dirba Vilniuje. Jo kūrybą sudaro tapybos, instaliacijos, performanso, fotografijos ir videomeno darbai. A. Polukord savo kūrybinėje praktikoje nagrinėja kasdienio gyvenimo, ekologijos, žmogaus ir gamtos santykio temas. Menininkas kuria nestabilias aplinkas ir absurdiškas situacijas, sukeliančias nenuspėjamų pasekmių ir įgyjančias dviprasmybių.
„Viskas gerai“ – tai tęstinių susitikimų serija, kviečianti ieškoti atsakymų, kaip kinta visuomenės savijauta, tarpusavio santykiai, kultūrinė tapatybė. Susitikimai suteikia galimybę įvardyti, kas slypi veikiau intuicijos nei aiškių sąvokų valdomame pasaulyje, apibrėžti meno ir kultūros vaidmenį politinių, socialinių, ekologinių iššūkių kontekste. Susitikimų metu laukia laisvo formato pokalbiai, skaitymai, parodų lankymas, videokūrinių ar filmų peržiūros. Anksčiau buvusi uždara programa šiais metais atsivėrė platesnėms bendruomenėms ir kvietė tyrinėti politikos ir meno sritims aktualius socialinius bei kultūrinius reiškinius. Programos sudarytojai: Jogilė Ulinskaitė (VU TSPMI), Vytenis Burokas (VDA), Margarita Žigutytė (ŠMC). Autorė yra Šiuolaikinio meno centro komunikacijos koordinatorė