Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui
dr. Arūnui Bubniui
Žiniai: generalinei prokurorei Nidai Grunskienei
2024-05-27 Kaunas
Lietuvos tremtiniams ir politiniams kaliniams, įvairių visuomeninių organizacijų nariams bei didžiajai daliai Lietuvos piliečių labai svarbu, kaip vyksta genocido nusikaltimų tyrimai. Natūralu, kad palaipsniui mažėja ir nukentėjusių nuo genocido ir genocido vykdytojų. Dėl to prašome vykdyti tyrimus dėl šių nusikaltimų, kuriems nėra senaties termino. Prašome Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) atlikti tyrimus iš vėliausių tremčių 1952 ir 1953 m., kur didžiausia tikimybė, kad dar yra gyvų trėmimo vykdytojų bei nukentėjusių tremtinių.
Savo knygoje „Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1941, 1945–1953 m.“ istorikas Eugenijus Grunskis nurodo, kad 1952 m. sausio ir rugpjūčio mėnesiais buvo ištremta 312 šeimų (1037 žmonės). Tad prašome trėmimo tyrimus pradėti nuo 1952 m. Tam Lietuvos ypatingajame archyve reikėtų patikrinti 312 bylų, kurios sudarytos minėtoms 1952 m. ištremtoms 312 šeimų. Iš šių bylų reikėtų nustatyti 312 šeimų trėmimo vykdymo operatyvinių grupių vadovus, kurių pavardės ir parašai yra kiekvienoje tremties byloje. Pagal galimybes, esant medžiagai tremties bylose, nustatyti ne tik trėmimų operatyvinių grupių vadovus, bet ir eilinius operatyvinių grupių narius.
Trėmimo vykdytojų anketinius duomenis būtina perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kad būtų nustatyta, kas dar šiuo metu gyvena iš trėmimo vykdytojų. Nustačius gyvus trėmimo vykdytojus, Generalinėje prokuratūroje spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos gyventojų trėmimus, kadangi šiems nusikaltimams nėra senaties. Taip pat E. Grunskio knygoje minima, kad nedidelio masto trėmimai vyko ir 1953 m., kai buvo ištremta apie 100 asmenų. Atitinkamai prašome patikrinti 1953 m. trėmimų bylas (apie 100) ir nustatyti 1953 m. trėmimo vykdytojus. Visam šiam darbui rekomenduojame pasitelkti bent kelis LGGRTC specialistus, kad jis būtų padarytas per maksimaliai trumpą laiką. Realiai šie darbai pagal LGGRTC funkcijas turėjo būti padaryti jau prieš 20 metų, dėl to prašome kuo skubiau tai padaryti dabar. Latvijoje ir Estijoje jau seniai paskelbtos trėmimų vykdytojų pavardės.
Atlikus šį tyrimą, turėtų susidaryti apie 400 trėmimų operatyvinių grupių vadovų ir dar papildomai kitų trėmimų vykdytojų sąrašas. Dėl per kelis dešimtmečius neatlikto šio darbo, didžioji dalis šių trėmimų vykdytojų jau bus mirę. Tad pagrindinis šio darbo tikslas būtų paviešinti trėmimų vykdytojų pavardes. Tokios funkcijos priskirtos LGGRTC įstatymu.
Taip pat prašome paviešinti, kokias konkrečias šeimas trėmė nustatyti vykdytojai. Prašome šį sąrašą su konkrečiais trėmimų vykdytojų duomenimis (vardais, pavardėmis, gimimo metais, pareigomis, kuriais metais ir kokias šeimas ištrėmė) atsiųsti mums ir paskelbti LGGRTC svetainėje bei leidiniuose. Lietuva turi žinoti savo budelius. Tikimės konstruktyvaus bendradarbiavimo ir lauksime konkretaus tyrimo atlikimo.
LPKTS valdybos pirmininkas Vladas SUNGAILA
Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininkas Jonas MARKAUSKAS
LPKTSB Kauno skyriaus pirmininkė Aldona KRINICKIENĖ