Prieš devyniasdešimt metų, 1934 m. birželio 25 d., iš Kauno aerodromo pakilo trijų ANBO-IV lėktuvų eskadrilė skrydžiui aplink Europą.
Buvo suplanuota aplankyti dvylikos Europos valstybių sostines: Stokholmą, Kopenhagą, Amsterdamą, Briuselį, Londoną, Paryžių, Romą, Vieną, Prahą, Budapeštą, Bukareštą ir Maskvą, nuskrendant apie 10 tūkst. kilometrų. Reprezentacinę eskadrilę sudarė pulkininkas inžinierius Antanas Gustaitis, kapitonas Jonas Liorentas, kapitonas Juozapas Namikas, leitenantas Romualdas Mečislovas Marcinkus, leitenantas Jonas Mikėnas ir mechanikas Kazys Rimkevičius. Šiuo skrydžiu buvo ne tik paminėtos pirmosios Dariaus ir Girėno skrydžio metinės, bet ir visam pasauliui pademonstruotas Lietuvoje sukurtas, ištobulintas ir pagamintas lėktuvo modelis bei lakūnų meistriškumas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas, tęsdamas gilias aviacijos tradicijas, 2024 m. gegužės 14 d. surengė konferenciją „Universiteto įnašas į Lietuvos aviacijos mokslą ir praktiką“. Renginys buvo skirtas ANBO (santrumpa reiškia „Antanas nori būti ore“) skrydžio 90-mečiui paminėti, prisiminti ir pagerbti itin reikšmingus Lietuvos aviacijos istorijos įvykius. Lietuviškų lėktuvų skrydis per Europos šalis – vienas svarbiausių įvykių nepriklausomos Lietuvos aviacijos istorijoje.
1919 metais, vykstant kovoms už nepriklausomybę, susikūrusi aviacija ketvirtame XX amžiaus dešimtmetyje tapo gerai apginkluota ir organizuota karine jėga. Nuo 1930 m. Kaune, Karo aviacijos dirbtuvėse pradėta serijinė savos konstrukcijos lėktuvų, skirtų lakūnų mokymui ir treniruotėms bei žvalgybai, gamyba. Tuo Lietuva užėmė išskirtinę vietą tarp mažųjų Europos valstybių.
Tokios pramonės šakos iniciatoriumi tapo inžinierius Antanas Gustaitis. 1932 m. liepos 14 d. pats konstruktorius išbandė savo populiariausio lėktuvo – žvalgybinio ANBO-IV prototipą. 1933–1934 metais pagaminta pirmoji septynių šio tipo lėktuvų serija. Kaip jau minėta, 1934 m. birželio 25 d. iš Kauno aerodromo pakilo trijų ANBO-IV lėktuvų eskadrilė, kurios tikslas buvo apskristi Europą, aplankant 12 valstybių sostines.
Sėkmingai skrydis buvo baigtas liepos 19 d. Tai tapo reikšmingu momentu ne tik Lietuvos, bet ir Europos aviacijos istorijoje Šis drąsus ir ambicingas žygis atskleidė lietuvių inžinierių ir pilotų talentą bei atsidavimą aviacijos pažangai, kuri universitete puoselėjama iki šių dienų, rengiant aviacijos inžinierius. Skrydis aplink Europą buvo tikrai pats sėkmingiausias ir žymiausias Nepriklausomos Lietuvos karo aviacijos žygis. Daugiau panašių skrydžių Lietuvos karo aviacijos istorijoje nebuvo. Šiam neeiliniam skrydžiu paminėti jo dalyvis mjr. Juozas Namikas parašė atsiminimus, kuriuos dalimis išspausdino žurnalas „Lietuvos sparnai“, o 1939 metais, minint Lietuvos karo aviacijos dvidešimtmetį, Lietuvos aeroklubas išleido šiuos atsiminimus J. Namiko knygelėje „Europa iš oro“.
KTU vykusioje konferencijoje įžvalgomis pasidalino savo srities ekspertai. Jie aptarė aviacijos istoriją, dabartinius pasiekimus ir ateities perspektyvas. Prof. Antanas Žiliukas pristatė pranešimą apie ANBO skrydį, išryškindamas šio istorinio įvykio svarbą ir pamokas, kurios tebėra aktualios ir šiandien. Profesorius pasakojo, kaip Antanas Gustaitis ir jo sukurti lėktuvai prisidėjo prie Lietuvos aviacijos pažangos. UAB „Sportinė Aviacija ir Ko“ direktorius Vytautas Mačiulis pristatė aktualiausias lietuviškos aviacijos naujienas, inovacijas ir technologinius sprendimus, formuojančius šiandienos ir ateities aviaciją Lietuvoje, pabrėždamas vietinių gamintojų indėlį į globalią aviacijos rinką.
KTU Transporto inžinerijos katedros vedėjas doc. Rolandas Makaras pateikė išsamią aeronautikos krypties studijų ir mokslo pasiekimų apžvalgą ir aptarė studentų vykdomus projektus, prisidedančius prie aviacijos tobulinimo. Aviacijos inžinerijos studijų programa ne tik suteikia teorinių žinių, bet ir ugdo praktinius įgūdžius, aktyviai dalyvaujant moksliniuose ir studentiškuose projektuose bei konkursuose. Jis pasidžiaugė, kad studentų darbai yra nuolatiniai Lietuvos susisiekimo ministerijos organizuojamo studentų baigiamųjų darbų transporto tematika konkurso laureatai. Studentai aktyviai dalyvauja atrankose stažuotėms NASA tyrimų centre ir ne kartą tapo jų laimėtojais. Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų ir doktorantų konkurse aeronautikos inžinerijos magistro Mindaugo Dagilio baigiamasis projektas „Orlaivių aeroservotamprumo modelio kūrimas ir tyrimas“ buvo išrinktas geriausiu 2022 metų darbu technikos mokslų srityje, o Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuotame konkurse aeronautikos inžinerijos absolvento Artiomo Nikolajevo baigiamasis projektas „Erdvėlaivių dulkių skydo patobulinimas” pripažintas geriausiu magistro darbu technologijų mokslų srityje 2023 metais. Dalyvavimas konkursuose ir projektuose studentams suteikia realios darbo patirties bei galimybių būti pastebėtiems potencialių darbdavių. Baigę aviacijos inžinerijos studijų programą, absolventai gali tikėtis darbo galimybių tarptautinėse aviacijos kompanijose.
Eugenijus Raubickas iš Lietuvos aviacijos muziejaus pristatė Antano Gustaičio projektuotus lėktuvus, aptardamas jų konstrukcijos unikalumą. Transporto inžinerijos katedros doktorantas, jaunesnysis asistentas Mindaugas Dagilis kalbėjo apie šiuolaikinius bepiločius orlaivius, jų technologijas ir reikšmę šiuolaikinėje aviacijoje. Doktorantas pabrėžė, kad bepiločių orlaivių technologijos nuolat tobulėja, o jų taikymo sritys plečiasi. Inovacijos dirbtinio intelekto, baterijų technologijų ir autonominių sistemų srityse atveria daug galimybių, leidžiančių bepiločiams orlaiviams atlikti vis sudėtingesnes ir pavojingesnes užduotis su mažesnėmis sąnaudomis. Ateityje jie taps neatsiejama daugelio pramonės šakų dalimi.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė Justina Nenortaitė išsamiai pristatė Antano Gustaičio skrydžio istorines detales, išryškindama įdomiausius nutikimus kelionės metu. Docentas praktikas Arvydas Survila dalijosi didele inovatyvių raketinių-balistinių oro taikinių kūrimo patirtimi, ypatingą dėmesį skirdamas vykdytiems ir vykdomiems projektams, susijusiems su raketinės technikos kūrimu. Jis pristatė technologijas ir metodus, naudojamus kuriant modernias raketines sistemas, apžvelgė bendradarbiavimą su partneriais, studentų įtraukimą ir dalyvavimą įvairiose mokslinėse programose. Jis pabrėžė praktinių bandymų ir mokslinių tyrimų svarbą, siekiant užtikrinti kuriamų sistemų patikimumą ir efektyvumą realiomis sąlygomis.
Ši konferencija suteikė puikią progą pabendrauti su aviacijos entuziastais ir ekspertais, užmegzti naujas pažintis bei praplėsti savo profesinį tinklą. Diskusijos ir pranešimai leido geriau suprasti aviacijos svarbą dabartinei visuomenei. Konferencijos dalyviai išsakė bendrą išvadą, kad atsirandančios naujos bepiločių orlaivių technologijos, didėjanti jų taikymo sritis, augantis keleivių ir krovinių srautas reikalauja daugiau kvalifikuotų specialistų aviacijos pramonėje – nuo inžinierių ir technologijų ekspertų iki pilotų ir priežiūros personalo.
Doc. dr. Rolandas Makaras