Aukštaitijai pažadėtas „Pajūrio ekspresas“. AB Lietuvos geležinkeliai, birželį gavusi Lietuvos Respublikos Seimo nario Bronislovo Matelio kreipimąsi dėl naujo maršruto Panevėžys–Klaipėda įgyvendinimo galimybių, užtikrino, kad šis maršrutas yra įtrauktas į strateginius bendrovės tikslus. 2026 metais bendrovė gaus naujų traukinių ir planuoja paleisti vadinamąjį „Pajūrio ekspresą“, kuris sujungtų tiesioginiu geležinkelio maršrutu Vakarų Lietuvą su Šiaurės rytų regionu. Vėžė jau yra, tad naujos tiesti nereikės. Šiuo metu vertinama šio maršruto ekonominė ir socialinė nauda valstybei.
Geresnis viešasis susisiekimas tenkins visuomenės poreikius. Tiesioginiu traukinio maršrutu Panevėžys–Klaipėda naudotųsi ne tik panevėžiečiai, bet ir visos Panevėžio apskrities gyventojai. Traukinys jiems būtų puiki alternatyva kelionei automobiliu, kai kelionės tikslą pasiekti galima nevairuojant ir negaištant laiko spūstyse bei degalinėse, nesirūpinant automobilio statymu kurortuose. Dabar Panevėžio regiono gyventojai labai pasigenda galimybės nuvykti tiesioginiu traukinio reisu iš Panevėžio į pajūrį, kokią turi Vilniaus ir Šiaulių gyventojai.
Europos Komisija palankiai vertina plano „Naujos kartos Lietuva“ reforminius veiksmus, tačiau ragina paspartinti plano įgyvendinimą. Liepos 9 d. Seime lankėsi Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupės generalinė direktorė Selin Goe (Céline Gauer) ir jos vadovaujama delegacija. Susitikimo su Europos reikalų komiteto ir specializuotų komitetų pirmininkais bei nariais metu pasikeista nuomonėmis apie Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ pasiekimus ir diskutuota apie mokesčių reformos įgyvendinimą.
Planas „Naujos kartos Lietuva“ apima investicijas, kurios gali būti efektyvios ir nukreiptos ten, kur jų labiausiai reikia, tik įgyvendinus valstybei svarbias struktūrines reformas. Šiandien Lietuva yra intensyviame plano įgyvendinimo etape – įgyvendinta daugiau nei du trečdaliai reforminių veiksmų energetikos ir pastatų energinio efektyvumo didinimo, skaitmeninimo ir švietimo srityse, įsibėgėjo ir investicijos.
Daugeliu atvejų reformas patvirtino Seimas, priimdamas įstatymus, kuriais sprendžiamos tiek ilgalaikės problemos, tiek prioritetai naujame geopolitiniame kontekste, susiję su energetinės nepriklausomybės stiprinimu ir atsinaujinančios energijos šaltinių efektyvesniu panaudojimu. Reaguodama į geopolitinės realybės iššūkius ir siekdama ekonomikos atsparumo, Lietuva 2023 m. planą atnaujino. Daug daugiau dėmesio skirta atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir perėjimui prie aukštos pridėtinės vertės verslo, diegiant aplinkai palankias, mažaatliekes ir pažangias bei skaitmenines technologijas. Į šias dvi sritis sukoncentruotos papildomos plano investicijos. Reformos taip pat pasipildė svarbiais veiksmais, nukreiptais į investicinės aplinkos atsinaujinančios energijos išteklių vystytojams gerinimą, gynybos ir saugumo pramonės, žaliųjų finansų skatinimą, viešųjų pirkimų sistemos tobulinimą, socialinių paslaugų kokybės užtikrinimą.
Planas „Naujos kartos Lietuva“ parengtas pagal ambicingą Europos Sąjungos finansavimo instrumentą, sukurtą reaguojant į pandemijos sukeltas ekonomikos problemas. Lietuvai skirtas finansavimas apima 3,8 mlrd. eurų investicijas (2,30 mlrd. eurų subsidijos lėšos ir 1,55 mlrd. eurų paskolos lėšos) ir sudaro net 5,4 proc. metinio Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Plano tikslai turės būti pasiekti iki 2026 m. rugpjūčio pabaigos.
