Vilniaus universiteto (VU) filantropinio neliečiamojo kapitalo fondo istorijoje – neeilinis įvykis: Kanados lietuviai gydytojai odontologai Angelė ir Sigitas Kazlauskai jam skyrė 7 mln. Kanados dolerių (apie 4,7 mln. eurų) palikimą.
„Viliuosi, kad ši reikšminga finansinė dovana paskatins ir kitus sekti Angelės ir Sigito Kazlauskų pavyzdžiu“, – sakė Lietuvoje viešintis dr. Angelės M. Kazlauskas testamento vykdytojas Algirdas Pacevičius (Pace).
Fondo vertė po naujo įnašo padvigubės iki 9 mln. eurų. Iš 90 proc. paramos lėšų (apie 4,2 mln. eurų) steigiamas Angelės ir Sigito Kazlauskų subfondas, kurio investicijų grąža užtikrins tęstinį finansavimą VU vaikų odontologijos srities plėtrai, odontologijos studijoms ir moksliniams tyrimams. Iki 10 proc. paramos lėšų skiriama VU fondo veiklai stiprinti, taip pat jo žinomumui didinti ir plėtrai Šiaurės Amerikoje.
Sunkus kelias iki svajonės
Dr. Angelė Matildė Kazlauskas (mergautinė pavardė – Kuolaitė) gimė 1935 m. Peikštėnų kaime, Biržų rajone, lietuvių inteligentų šeimoje. Lietuvą Angelė buvo priversta palikti vos devynerių, kai jos šeima, bėgdama nuo sovietų okupacijos, latvių žvejų laivais kartu su keletu kitų pabėgėlių šeimų, Baltijos jūroje siaučiant audrai, buvo nuplukdyti į Gotlando salą Švedijoje.
1949 m. Angelė su mama ir seserimi emigravo į Kanadą. Pradžia Kanadoje buvo nelengva – Angelės tėvai turėjo daug ko atsisakyti, kad dukterys galėtų siekti aukštojo mokslo. Tačiau pastangos atsipirko – 1959 m. Angelė su pagyrimu baigė odontologijos studijas Toronto universitete, būdama viena iš trijų šiame fakultete tuo metu studijavusių moterų (apie 150 studentų kurse), ir įgijo odontologo-chirurgo specialybę.
Tais pačiais metais ji susituokė su buvusiu bendramoksliu, taip pat iš Biržų rajono kilusiu tautiečiu gydytoju odontologu dr. Sigitu Pranu Kazlausku. Jie įsteigė savo privačią odontologijos kliniką Kanados Oukvilio (angl. Oakville) mieste ir 65 metus sėkmingai vertėsi gydytojų odontologų praktika: teikė dantų gydymo paslaugas tūkstančiams pacientų, kurių daugumą sudarė lietuvių kilmės asmenys. Angelė ir Sigitas Kazlauskai dažnai dirbo be atlygio – tautiečius gydė nemokamai, priimdavo gyventi į savo namus, per juos perduodavo į Lietuvą vaistus, medicininius instrumentus ir kitus reikmenis. Be to, jie Kanadoje įkūrė labdaros ir paramos fondą, kuris rėmė odontologijos paslaugų teikimą našlaičiams ir nepasiturintiems Lietuvos gyventojams.
Nuolatinė parama Lietuvai
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gydytojai odontologai Lietuvoje lankėsi beveik kasmet. Čia jie ieškojo tolesnių paramos kelių, siekdami sudaryti galimybes tobulintis būsimiems Lietuvos gydytojams odontologams: kvietė į Lietuvą įžymius specialistus, kurie padėtų įdiegti pažangiausius to meto odontologinės praktikos gydymo metodus, stengėsi finansiškai padėti siekiantiems tobulinimosi ar odontologijos rezidentūros studijų žymiuose Vakarų šalių universitetuose.
Išeivijos poetas Stasys Santvaras yra taip apibūdinęs šių gydytojų atsidavimą Lietuvai: „Tuo laikotarpiu Angelė ir Sigitas Kazlauskai susidūrė su širdį veriančia žinia – medicinos priemonių trūkumu Lietuvoje. Labai susirūpinusi Angelė susisiekė su tarptautiniu Raudonuoju Kryžiumi. Sužinojusi, kad medicinos reikmenys gali būti siunčiami tik Raudonajam Kryžiui Maskvoje, o ne tiesiai į Lietuvą, suprato, kad tuo metu vienintelė galimybė padėti yra reikiamų medicinos priemonių pristatymas asmeniškai. Kad Lietuvai nenutrūktų pagalba, buvo įgyvendintas naujas projektas Toronte – įsteigta agentūra „S.O.S. Lietuva“. Kazlauskai teigė, kad pinigai bus renkami tiek individualiais įnašais, tiek lėšų rinkimo renginiais.“
Šalia profesinės veiklos sutuoktiniai aktyviai dalyvavo ir Toronto lietuvių bendruomenės veikloje. Jie šoko Kanados lietuvių ansamblyje „Gintaras“, dalyvaudavo Lietuvių dainų ir šokių šventėse JAV, Kanadoje ir Lietuvoje.
Sigitas mirė 2005 m. ir buvo palaidotas Lietuvoje, Biržų rajone, Legailių kaimo kapinėse. Angelė mirė 2020 m. Kanadoje. Jos palaikai buvo parvežti ir perlaidoti Lietuvoje, tose pačiose kapinėse, kaip ir jos vyro.
Po Sigito mirties Angelė testamentu išreiškė norą, kad jos šeimos turtas po jos mirties būtų skirtas Lietuvoje veikiančioms paramos organizacijoms. Savo turto patikėtiniu, testamento vykdytoju ji paskyrė Kanados lietuvį teisininką A. Pacevičių (Pace), kuris priėmė sprendimą dalį palikimo skirti mecenatų šeimos subfondui VU fonde įsteigti.
Universitete apsilankęs A. Pacevičius pasidalijo prisiminimais apie Kazlauskus, jų veiklą ir ryšį su Lietuva, papasakojo apie filantropijos tradicijas Kanadoje.
– Ar galite pasidalinti prisiminimais apie Angelę ir Sigitą? Kokius juos prisimenate Jūs? Ką apie juos žino Kanados lietuvių bendruomenė?
– Angelė ir Sigitas Kazlauskai – sėkmingą karjerą odontologijos srityje padarę profesionalai, o kartu labai nuoširdūs ir prieinami visiems. Toronte gyvenančių lietuvių atmintyje išliko jų ypatinga meilė ir pagarba vienas kitam, jų įsitraukimas į lietuviškų organizacijų – skautų, Toronto tautinių šokių grupės „Gintaras“ – veiklą, dosni finansinė parama Kanados lietuvių bendruomenės organizacijoms, begalinis noras padėti atsikuriančiai Lietuvai. Jie viską darė „su ugnele“. Ir, žinoma, dauguma prisimena Angelę, įvairiuose lietuvių susibūrimuose uoliai fotografuojančią jų dalyvius ir įamžinančią vykusius renginius.
– Papasakokite apie Angelės įkurto labdaros ir paramos fondo, kuris rėmė odontologijos paslaugų teikimą našlaičiams ir nepasiturintiems Lietuvos gyventojams, veiklą?
– Angelė ir Sigitas Kanadoje įsteigė labdaros ir paramos fondą, per kurį telkė lėšas savo labdaringai veiklai Lietuvoje įgyvendinti. Jų tikslas buvo įkurti keletą odontologijos kabinetų Biržuose, Palangoje ir Vilniuje, į kuriuos atvyktų dirbti jų finansuojamas rezidentūros studijas baigę gydytojai, ir būtų teikiama pagalba sunkiai besiverčiančioms šeimoms, ypač vaikams našlaičiams.
– Ką pasakytų Angelė ir Sigitas, matydami, kad jų palikimas padės odontologijos mokslo plėtrai ir geresniam gydymo prieinamumui Lietuvoje?
– Jie abu buvo be galo atsidavę savo profesinei veiklai, tačiau meilė Lietuvai nulėmė jų gyvenimo misiją – prisidėti prie Lietuvos klestėjimo ir jos žmonių gerovės. Tai atspindi ir Angelės testamentiniai patvarkymai. Jų viso gyvenimo sukauptų lėšų panaudojimas minėtiems tikslams bus jų siekių išsipildymas, didžiulis džiaugsmas jiems abiem.
– Ar parama Lietuvoje veikiančioms organizacijoms yra dažna praktika Kanados lietuvių bendruomenėje, kuriai priklausote ir Jūs?
– Nesakyčiau, kad tai yra paplitęs reiškinys. Šiomis dienomis parama daugiausia teikiama, finansiškai remiant įvairias Kanados lietuvių bendruomenės organizacijas, padedant išsaugoti lietuvišką tapatybę išeivijoje. Reikia pažymėti, kad Kanados lietuviai daug metų dosniai rėmė atsikūrusią Lietuvos valstybę: jie per trumpą laiką surinko 1 mln. Kanados dolerių, už kuriuos buvo įsigytas Lietuvos ambasados pastatas Briuselyje.
– Turto po mirties palikimas ne tik artimiesiems, bet ir paramai – retas atvejis Lietuvoje. Kaip šios tradicijos skiriasi Šiaurės Amerikoje (Kanadoje, JAV)? Ar tai dažna praktika?
– Filantropija Kanadoje ir JAV turi gilias tradicijas. Sėkmingai finansiškai įsitvirtinę asmenys neretai aukoja nemažas pinigų sumas ligoninėms, universitetams, muziejams, mokslo tyrimo institucijoms. Kai kurie iš jų svariai paremia ir naminius gyvūnus globojančias organizacijas.
– Kodėl žmonės pasirenka būtent tokį filantropijos būdą?
– Kai kurie iš tokių rėmėjų jaučia pareigą paremti savo Alma Mater, kuri jiems suteikė išsilavinimą, padėjusį pasiekti profesinės karjeros viršūnę, kiti taip atsidėkoja gydymo įstaigoms už jų pačių ar jų artimųjų gydymą. Tai yra jų veiklos tęstinumas, noras įamžinti savo ar savo šeimos vardą. Be to, Kanados vyriausybė remia tokią labdarą, taikydama gana reikšmingas mokesčių lengvatas.
– Ar Jūsų profesiniame kelyje tai yra pirmas atvejis, kai, tapęs teisėtu turto patikėtiniu, prisidedate prie visuomenei reikšmingų ir naudingų darbų? Kaip jaučiatės, vykdydamas šią kilnią misiją?
– Per daugiau nei 40 metų, vadovaudamas savo įkurtai advokatų kontorai „Pace Law Firm“, esu teikęs teisinę pagalbą administruojant daugybę palikimų, taip pat esu buvęs kai kurių iš jų turto patikėtiniu. Dažniausiai testamentuose būna nurodoma, kam testatorius paskiria savo turtą. Tačiau kartais tenka konsultuoti turto patikėtinius, kai jiems pagal Kanadoje galiojančius įstatymus paliekama teisė paskirstyti mirusiojo palikimą testamento vykdytojų nuožiūra.
Kadangi labai gerai žinau, kokie buvo Angelės siekiai, man sukelia ypatingą džiaugsmą, kad didžioji jos palikimo dalis bus panaudota prestižinės mokslo įstaigos – Vilniaus universiteto – veiklai, gerinant naujų odontologų ruošimą, vykdant odontologijos mokslinius tyrimus ir dantų gydymą darant labiau prieinamą visiems Lietuvos gyventojams, ypač tiems, kurių padėtimi taip rūpinosi Angelė ir Sigitas – vaikams, našlaičiams ir finansinės paramos reikalingoms šeimoms. Aš viliuosi, kad ši reikšminga finansinė dovana paskatins ir kitus Lietuvoje sekti Angelės ir Sigito Kazlauskų pavyzdžiu.