Nebijokite, nepradėsiu sudėtingų filosofinių išvedžiojimų, kas buvo pirmasis – ar įstabusis kiaušinis, ar įstabioji vištelė, dedanti tokius įdomius kiaušinius. Veiksmas vyks labai buitiškoje erdvėje – nuo mūsų turgelio iki mano virtuvės, bet visgi šiame maršrute bus šiek tiek mokslinių pabarstukų.
Taigi perku turgelyje vadinamuosius kaimiškus kiaušinius. Pardavėja paslaugiai atidaro dėžutę ir supažindina su jos turiniu:
– Štai, matote, čia visokių spalvų kiaušiniai: ir balti, ir rusvi, ir rudi. O šitas – labai ypatingas – žalsvos spalvos. Turiu vieną vištytę, kuri visada deda tik tokios spalvos kiaušinius!
– Oho, – nustembu. – Tokio lietuviškos vištos kiaušinio nesu niekada mačiusi.
– Taip, jis – ypatingas, – sako pardavėja, patenkinta, kad mane nustebino. – Tos vištos kiaušiniai ypatingi ne tik dėl spalvos, bet ir dėl to, kad jie visiškai be cholesterolio.
Ohohoo! Čia tai bent – visiškai be cholesterolio! Dar kartą didžiai nustembu ir jau noriu paklausti, kas ir kokiais metodais tą cholesterolį nustatinėjo jos vištidėje, bet nusprendžiu geriau patylėti. Reikia džiaugtis tokia protinga pardavėja, besidominčia mokslu ir puikiai pritaikančia mokslo žinias praktikoje, t. y. prekyboje. O ne šaipytis.
Parsinešusi kaimiškus kiaušinius namo, pirmiausia skanauju tą ypatingąjį, ypatingosios vištytės padėtą. Hmm… Tikrai – nestandartinis. Nei skanus, nei neskanus, t. y. visai be skonio. Tokio beskonio kiaušinio neteko ragauti per visą ilgą savo gyvenimą… O gal iš tikrųjų – jis visiškai neturi cholesterolio? Gal pardavėja sakė teisybę? Juk viskas, kas skanu arba labai skanu, – dažniausiai kenkia sveikatai, didina svorį ir sukelia daugybę baisių ligų, todėl viską išmanančių gydytojų nerekomenduojama vartoti…
Dr. Laima Petrauskienė