Seimas baigė priešpaskutinę aštuntąją (pavasario) sesiją. Nuo kovo 10 d. iki liepos 18 d. surengta 60 posėdžių. Seimas priėmė 487 teisės aktus, iš jų – 373 įstatymus.
Pavasario sesijos nacionalinio saugumo darbotvarkėje Lietuvos parlamentas tęsė svarbius darbus ir priėmė nemažai aktualių sprendimų, stiprinančių šalies saugumą ir gynybą. Seimas, pabrėždamas pastaraisiais metais ypač padidėjusį poreikį imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių nacionaliniam saugumui stiprinti, patvirtino Gynybos fondo paketą, kuriuo siekiama padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. BVP, ir nuo spalio 1 d. nusprendė įsteigti Valstybės gynybos fondą. Šio fondo lėšas sudarys Seimo vieneriems metams pratęstas bankų solidarumo įnašas, padidintas įprastas ir lengvatinis pelno mokestis, kuro, tabako ir alkoholio akcizai.
Siekdamas užtikrinti tinkamą krašto apsaugą ir karo tarnybos teisinį reglamentavimą, Seimas pritarė naujos redakcijos Karo prievolės įstatymui, kuriame nustatyta, kad jaunuoliai karinę prievolę turės atlikti iš karto po mokyklos. <…> Be to, nuo 2024 m. liepos 1 d. Lietuvos piliečiams, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, sudarytos sąlygos derinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą arba išeiti akademinių atostogų bet kuriuo studijų laikotarpiu ir atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
Seimas pritarė brigados generolo Raimundo Vaikšnoro skyrimui Lietuvos kariuomenės vadu, leido birželio mėnesį mūsų šalyje surengti bendras Lietuvos, NATO ir Europos Sąjungos valstybių narių karinių vienetų tarptautines karines pratybas „Baltijos operacija 2024“.
Seimas patvirtino atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kuria įtvirtinti dar ambicingesni Lietuvos energetikos tikslai. Siekiama, kad Lietuva iš energijos išteklių importuotojos taptų jos eksportuotoja ir užsitikrintų visą sau reikalingą energijos kiekį, o visa šalyje pagaminta energija būtų klimatui neutrali. Sutarta Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Rugsėjo 10 d. Seimas rinksis į paskutiniąją, devintąją, šios kadencijos sesiją.
Prisiekė Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Liepos 12 d. Seimo Kovo 11-osios salėje įvyko iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikai priimti. Respublikos Prezidento priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Gintaras Goda. Prisiekęs G. Nausėda įgijo visus Respublikos Prezidento įgaliojimus penkerių metų kadencijai.
Antrajai kadencijai prisiekęs G. Nausėda inauguracijos kalboje pabrėžė, kad per tuos penkerius metus pasaulis pasislinko arčiau bedugnės: „Žmonija, kurdama tokias technologijas, kaip dirbtinis intelektas, šiandien stovi ant didžiulio technologinio lūžio slenksčio. Tuo pat metu ir ant susinaikinimo slenksčio. Todėl šiuo egzistencinio pavojaus Lietuvai metu valstybės saugumas bus viena svarbiausių mano, kaip valstybės vadovo, užduočių. Nes, jei nebus valstybės, nebus nieko.“
- Nausėda pažymėjo atkaklios, nuoseklios ir tęstinės užsienio politikos svarbą, išskyrė santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. „Be Jungtinių Valstijų įsitraukimo Europa negali išlikti nei vieninga, nei saugi. Lietuva buvo ir bus stiprių transatlantinių saitų ir jų nepakeičiamumo rėmėja. Padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad Jungtinių Valstijų dėmesys Lietuvai ir mūsų regionui nemažėtų“, – sakė Respublikos Prezidentas.
Šalies vadovo įsitikinimu, Lietuva stipri būs tiek, kiek vieningi bus jos žmonės. Todėl gerovės valstybės kūrimą ir visų rūšių atskirties mažinimą G. Nausėda vadino ne tik teisingumo, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.
Uždrausta neatlygintinai dalyti vienkartinius indus. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. sutarta uždrausti viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinius plastikinius gaminius, pavyzdžiui, vienkartinius bokalus, lėkštes, kavos puodelius ir kt. Taip siekiama skatinti vartotojų ekologinį sąmoningumą ir atsakomybę, mažinti vienkartinių pakuočių naudojimą. Pagal priimtus pakeitimus, viešojo maitinimo vietose kaip alternatyva vienkartiniams indams turės būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo indai. „Tai, kad visose kavinėse, restoranuose atsiras daugkartinė alternatyva, bus didelis šuolis pirmyn, ypač turint omeny, kad šiandien tiesiog neturime galimybės paprašyti, kad jums įpiltų į kokį nors daugkartinį puodelį“, – tvirtino Seimo narys, šios iniciatyvos rengėjas Kasparas Adomaitis.
Masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose vartotojams bus draudžiama ne tik neatlygintinai dalyti, bet ir parduoti vienkartinius plastikinius gaminius. Šis draudimas nebus taikomas, kai vienkartiniams plastikiniams gaminiams bus taikomas užstatas.
Seimas pritarė atliekų tvarkymo reglamentavimo pakeitimams. Aplinkos ministerija praneša, kad priimtais pakeitimais atstatyta iki teisinių spragų atsiradimo galiojusi tvarka, numatanti kad į rinkliavą gali būti įskaičiuojamos ne tik su komunalinių, bet ir su kitų buityje susidarančių atliekų, įskaitant statybines, neapmokestinamų padangų, pavyzdžiui, dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg, atliekas, tvarkymu susijusios sąnaudos.
„Tai leis padaryti Lietuvos miškus švaresnius nuo netvarkingai išmėtytų statybinių atliekų ir žaliųjų atliekų, nes savivaldybėms bus sukurta galimybė plėsti didžiagabarites aikšteles ir priimti gyventojų atliekas ten nemokamai, nes šios didžiagabaritės aikštelės bus finansuojamos iš vietinės rinkliavos“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė pataisų iniciatorius aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Seimas denonsavo Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Seimas nusprendė denonsuoti 2008 m. gegužės 30 d. Dubline priimtą Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Už tai numatantį įstatymą balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 4 parlamentarai. Denonsavus Konvenciją ir įsigaliojus pasitraukimui iš jos, Lietuvai nebeliks draudimo įsigyti, kaupti, o prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis. Pasak iniciatorių, tai leis padidinti Lietuvos Respublikos teritorijos gynybos efektyvumą ir bus kaip papildoma atgrasymo priemonė potencialiam agresoriui. Be to, bus galima vykdyti karių mokymą naudoti šias itin efektyvias karines teritorinės gynybos priemones vieniems ar veikiant kartu su sąjungininkais.
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno tvirtinimu, būtų labai klaidinga, jeigu valstybė, rengdamasi savo gynybai, iš karto pasakytų, kokio pajėgumo ji savo gynybai nenaudotų. „Be jokios abejonės, tokios konvencijos yra svarbios, kai visos šalys jų laikosi. Šiuo atveju problema yra tai, kad Rusijos Federacija, vykdanti agresiją prieš Ukrainą, turinti imperialistinių ambicijų, šių taisyklių nesilaiko. Tada, kai mes ratifikavome šią konvenciją ir prie jos prisijungėme, buvo kitoks laikmetis“, – Seimo posėdyje sakė ministras.
Kasetiniai šaudmenys yra labai efektyvi gynybos priemonė, nes jais galima ginti didelę teritoriją, jie padidina gynybos efektyvumą didelį plotą užimančių taikinių atžvilgiu. Iš NATO šalių, turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija yra Konvencijos narės. Prie šios konvencijos nėra prisijungusi JAV, taip pat kitos mūsų regiono sąjungininkės, su kuriomis glaudžiai planuojama bendra gynyba (Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija).