Grasilda Blažienė gimė 1949 m. rugpjūčio 15 d. Viekšniuose.
1975 m. Vilniaus universitete (VU) baigė vokiečių kalbos studijas. 1993 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Sembos prūsų vietovardžiai“. 2007 m. rugsėjo 14 d. atliko habilitacijos procedūrą VU („Prūsų vietovardžiai kaip savarankiško tyrimo objektas“). 2007 m. jai suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. Nuo 2014 m. yra Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė. Mokslininkė stažavosi Vokietijos slaptajame valstybiniame archyve „Prūsijos kultūros paveldas“ (2000, 2001, 2005, 2007, 2011, 2014 m.), Prahos (2014, 2015, 2016 m.), Halės (2014 m.) archyvuose. Mokslinių tyrimų sritys: prūsų resp. baltų onomastika, prūsistika ir baltistika, lyginamoji kalbotyra, kalbotyros istorija, šiuolaikinės kalbotyros kryptys ir metodai, Mažosios Lietuvos kultūros istorija, senųjų rankraščių paleografinė ir lingvistinė analizė, vertimo teorija ir praktika.
Profesorė nuosekliai tiria senosios prūsų kalbos vietovardžius ir asmenvardžius, užfiksuotus neskelbtuose šaltiniuose – daugiausia lotyniškai ir vokiškai rašytuose Prūsijos hercogystės dokumentuose. Dėl ilgamečio darbo į mokslinę apyvartą pateko nemenkas onomastinių duomenų pluoštas, papildęs žinias apie fragmentiškai paliudytą senąją prūsų kalbą. Savo iniciatyva profesorė subūrė mokslininkų komandą, su kuria pradėjo leisti seriją, pavadintą prūsų kalba „Billēmai bhe ersinnimai“ („Bylojame ir pažįstame“). Pagrindinė tarptautinių konferencijų pranešimų tematika – prūsų vardyno tyrimo problemos, onomastikos tyrimai kalbų kontaktų atžvilgiu, baltistikos resp. prūsistikos tyrimų perspektyvos, prūsiškų tikrinių vardų lotynų ir vidurio vokiečių kalba užrašytuose šaltiniuose tyrimo ypatumai. Parengta pagal Lietuvių kalbos instituto ir Visuotinės lietuvių enciklopedijos medžiagą