Jurgis Krasnickas
Nepažadu, kad mano pranešimas bus „politiškai korektiškas“ ir palydėtas susižavėjimo šūksniais. Liūdina tai, kad už lango tuoj 2015-ieji metai, o mes vis svarstome ir ruošiamės, diskutuojame ir planuojame, kaip įgyvendinsime 2014-2020 metų finansinės paramos programas. Gal galėjome spėriau suktis, kad 2014 metai šuniui ant uodegos nenueitų?
Žinoma, įsisavinti pinigus, daugiau kaip tris milijardus litų, juolab, per ketverius ar penkerius metus – jokia čia bėda, kad tik tų pinigų būtų. Tačiau svarbiausiais naujo laikotarpio uždavinys iš tiesų yra ne juos „įsisavinti“, bet panaudoti taip, kad jie kurtų pridėtinę vertę, o ne sukeltų papildomas problemas. O tokių probleminių pavyzdžių, manau, galima rasti kiekviename mieste.
2007-2013 m. programavimo laikotarpiu Alytaus miesto savivaldybė įgyvendino ir vis dar įgyvendina daugiau nei 60 projektų, kurie finansuojami Europos Sąjungos, valstybės investicijų programos ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Bendra įgyvendinamų projektų vertė siekia daugiau kaip 280 mln. litų. Įgyvendinami socialinės apsaugos, sveikatos, susisiekimo, viešosios infrastruktūros, turizmo, sporto, energetikos, aplinkosaugos projektai.
Galime džiaugtis Alytaus sporto arena, atnaujintu stadionu, Tūkstantmečio tiltu, miesto kraštotyros muziejumi, pramonės parku bei atnaujinta inžinerine infrastruktūra pramonės zonose, atnaujintomis mokyklomis ir kitais objektais. Tikimės laiku įgyvendinti ir istorinę bei architektūrinę reikšmę turinčio dviračių – pėsčiųjų tilto per Nemuną statybos projektą. Buvo ir nesėkmingų projektų, bet apie juos – kiek vėliau.
Vyriausybė dar vasario mėnesį pritarė nutarimui „DĖL 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“. Juo remiantis bus įgyvendinamos 2014-2020 m. laikotarpio regioninės politikos priemonės, skiriami asignavimai regionų lygiu planuojamiems projektams ir kitoms regioninės politikos priemonėms. Tam numatyta skirti 15,1 proc. ES struktūrinės paramos – 3,476 mlrd. Lt, 155,5 mln. Lt papildomo finansavimo iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir 137 mln. Lt valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų. Bendras biudžetas 2014-2020 m. laikotarpio regioninės politikos priemonėms sudarys 3,769 mlrd. Lt. Tai iš tiesų dideli pinigai ir reikia, netampant antklodės agresyviai kiekvienam į savo pusę, susitarti, kaip juos protingiausiai ir su didžiausia nauda – visuomenės gyvenimo kokybės gerinimui išleisti.
Pagrindinis tarpinstitucinio regioninės plėtros plano tikslas – mažinti atskirtį tarp Lietuvos regionų, skatinti tolygią ir tvarią plėtrą visoje šalies teritorijoje. Plano kriterijuose numatoma pasiekti, kad vidinė migracija tarp kaimo ir miesto vietovių sumažėtų keturis kartus. Tam tikslui per 7 metus numatoma atnaujinti 1300 socialinių būstų, tam skiriant 172 mln. Lt. Dar 285 mln. Lt numatoma skirti mokykloms, darželiams statyti, renovuoti, inventoriui ir techninei bazei gerinti, taip pat jaunimo neformaliam ugdymui finansuoti.
Čia tokia trumpa replika: tarsi į miestus ir į užsienį žmonės važiuotų dėl to, kad socialiniai būstai neatnaujinti, o kaimo mokykloje ar darželyje nebėra vietų. Tai kad nei darželių, nei mokyklų, nei vaikų kaimuose nebėra. Jeigu taip, tai ar iš tiesų tinkamai sudėlioti prioritetai?
Patvirtintas planas lyg ir atveria kelius Regionų plėtros taryboms pradėti planuoti konkrečius regionų plėtros projektus ir programas. Teoriškai vietos valdžia gali atlikti pirminę finansuojamų projektų atranką ir sudaryti kiekvieno regiono investicinį paketą. Bet teorija, kaip patys suprantate, visuomet skiriasi nuo praktikos. Pakartosiu tai, ką dar pavasarį kalbėjau į Alytų atvykusiam premjerui: regioninė politika kol kas tėra žodžiuose, o ne gyvenime. Minėtas tarpinstitucinis regioninės plėtros planas – akivaizdus to įrodymas.
Didžiausia regioninės plėtros plano lėšų eilutė – 707 mln. Lt iš tų 3,7 milijardo arba penktadalis visų regioninei plėtrai numatytų lėšų bus skiriama plėtoti ir atnaujinti 5 didžiųjų miestų dalių viešąją infrastruktūrą, didinant miestų investicinį patrauklumą ir prisidedant prie jų tarptautinio konkurencingumo stiprinimo. 5 didieji miestai parengs ir įgyvendins integruotas miestų vystymo programas šioms lėšoms įsisavinti. Vilnius ir Kaunas įgijo teisę pasirinkti po dvi, o Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys – po vieną tikslinę teritoriją. Tad apie kokią atskirties mažinimo politiką tarp Lietuvos regionų, tolygios ir tvarios plėtros visoje šalies teritorijoje skatinimą galima kalbėti? Dešimt metų kalbėjome, kad liūto dalis investicijų nueina į didžiuosius Lietuvos miestus, kasmet iš Lietuvos žemėlapio pradingsta po vieną Jonavos dydžio miestą, o didžiausios investicijos – ir vėl į didžiausius miestus!
Žavimės tuo, kaip mūsų kolegos lenkai šeimininkauja savivaldybėse ir regionuose, pasinaudodami ES lėšomis, kurių didžioji dalis jiems skiriama regionu ekonomikos plėtotei. Patys regionai perskirsto daugiau kaip trečdalį tos paramos lėšų. Tuo tarpu Lietuvoje 2007-2013 metų lėšos regionams nesudarė nė 11 procentų. Dabar žadama, kad regionams bus skirta apie 15 procentų visų ES paramos valstybei lėšų.
Tarpinstituciniame veiklos plane gražiai parodyta, kad lėšos bus skirtos regionams, tačiau komentaruose įrašyta, kad projektus atrinkti ir patvirtinti turės ministerijos. Tad apie kokią regioninę politiką mes diskutuojame? 2007-2013 programavimo laikotarpiu regionų plėtros tarybos turėjo galimybę atrinkti ir patvirtinti projektus. Deja, naujame periode ši galimybė joms kardinaliai sumažinama.
Ar tikrai reikia ir toliau didinti išsivystymo atotrūkį tarp Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų mažiau išsivysčiusių regionų? Nedarbo lygis Alytaus regione yra vienas iš didžiausių Lietuvoje, tačiau pats Alytaus miestas nebus tiksline teritorija, o ir visame regione numatytus kriterijus atitiks tik keli miesteliai. Negavus tikslinės teritorijos statuso sunku tikėtis didesnių ES lėšų ir infrastruktūros, ir verslo, ir bendruomenių plėtros projektams.
Miesto vystymuisi didžiausią įtaką daro jame veikiantys ūkio subjektai, kadangi jie kuria pridėtinę vertę ir darbo vietas. Džiaugiamės, kad mūsų miesto įmonės siekia ir gauna ES ir valstybės paramą verslo plėtrai, taip kurdamos naujas darbo vietas, didindamos eksporto apimtis. Savivaldybė aktyviai bendradarbiauja su asocijuotomis verslo struktūromis bei verslo subjektais. Susitikimų metu verslininkai dažnai išreiškia nepasitenkinimą, kad valstybė neįvertina tų, kurie kuria naujas arba išlaiko esamas darbo vietas, nekurdami ir nediegdami pažangių technologijų. Taigi verslo atstovai siūlo, kad ES lėšos būtų skiriamos ne tik inovacijoms, bet ir paprastam patalpų remontui, jų pritaikymui verslui, reikalingos įrangos įsigijimui. Nebūkime naivūs, kad verslas šiandienos situacijoje po vienos krizės ir kitos prieangyje puls kurti naujus inovatyvius verslus. Ne tik visos pastangos, bet ir didesnė pinigų dalis turi būti nukreipiama ne į miestelių, kuriuose gyvena keli šimtai žmonių, gerovės pagerinimą ar kelio, kuriuo per dieną pravažiuoja 50 automobilių, asfaltavimą, bet dabar esančių darbo vietų išlaikymui ir naujų kūrimui.
Pasakysiu tik vieną pavyzdį, kaip galima pasiekti geresnių rezultatų. Naujame Alytaus pramonės parke kuriasi naujos įmonės. Didžioji dalis jų yra labai mažos arba mažos įmonės, kurios aktyviai naudojasi Alytaus miesto savivaldybės teikiamomis nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių lengvatomis. Didelėms įmonėms mūsų regionas labai patrauklus dėl didelės ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos, tačiau joms nėra labai svarbios tos nedidelės mokesčių lengvatos, kuriomis verslą savo biudžeto sąskaita gali skatinti savivaldybė.
Didžiosios įmonės norėtų pasinaudoti ir laisvosioms ekonominėms zonoms (LEZ) taikomomis pelno mokesčio lengvatomis. Manau, kad tikslinga įvertinti galimybę taikyti pramonės
parkuose įsikūrusioms įmonėms LEZ‘uose taikomas mokesčių lengvatas. Taip į regionus būtų pritrauktos investicijos, kuriamos naujos darbo vietos, mažinamas nedarbo lygis ir pašalpų gavėjų skaičius. Savivaldybė kreipėsi į Ūkio ministeriją ir tikisi palankaus sprendimo.
Dar vienas pavyzdys, kuris labai aiškiai iliustruoja glaudaus valstybės institucijų ir savivaldybių bendradarbiavimo poreikį. Bendrovė „Plasta“, susidurdama su darbo jėgos bei aukštų gamybos kaštų problemomis, svarstė veiklą iš Lietuvos perkelti į vieną iš kaimyninių šalių. Po diskusijų su vietos verslu ir Alytaus miesto savivaldybės vadovais radome galimybę įmonės plėtros programą pabandyti įgyvendinti Dzūkijos sostinėje. Tačiau yra vienas probleminis klausimas – technologiniams procesams reikalingos didelio kiekio elektros kaina. Naujų energetikai efektyvių technologijų įgyvendinimui reikėtų apie 80-90 milijonų litų. Suprantama, kad be valstybės paramos, vien verslo ir savivaldybės jėgomis tokios investicijos yra neįmanomos. Valstybės prisidėjimas, be turimų 500 darbo vietų įmonėje, įgalintų regione sukurti dar beveik 400 naujų, neskaičiuojant to, kad įmonė suformuotų papildomus darbo jėgos srautus plėtodama žaliavų importą ir produkcijos eksportą. Tai būtų labai rimta investicija būtent į pridėtinės vertės kūrimą, o ne į elementariausią lėšų įsisavinimą.
Alytus turi ambicingų planų ir 2014-2020 metų finansavimo laikotarpiui. Planuojame, kad turėsime projektų, kurių vertė sudarys apie 150 milijonų litų. Bus kompleksiškai tvarkomos miesto gatvės, ypač tos, kuriose didžiausi transporto srautai, diegiama moderni šviesoforų valdymo sistema, pertvarkomos pėsčiųjų perėjos, įgyvendinami kiti eismo saugumą gerinantys projektai. Galvojame apie modernią miesto apšvietimo sistemą, buvusių pramoninių teritorijų infrastruktūros pritaikymą verslui. Miesto planuose – vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija. Viešuosiuose pastatuose diegsime energetinį efektyvumą didinančias technologijas. Bus investuojama į sveikatos priežiūros įstaigų rekonstrukciją bei medicinos paslaugų gerinimą. Apie 15 milijonų litų planuojame investuoti į Alytaus aerodromo plėtrą, kuria suinteresuoti net partneriai kaimyninėje Lenkijoje.
Alytaus regionas – pasienio regionas, kurį sudaro 5 savivaldybės – besiribojantis su Lenkijos ir Baltarusijos pasienio regionais. Labai apmaudu, kad bendradarbiavimo per sieną programos bei kiti planavimo dokumentai (pvz. Lietuvos – Lenkijos pasienio specialusis planas) rengiami visiškai neatsižvelgiant į programoje dalyvaujančių regionų poreikius, ignoruojant regionų plėtros tarybų pateiktus pasiūlymus, o programoms parengtų projektų atranką vykdo komisijos, kuriose dalyvauja tik po vieną regionų atstovą.
Apibendrindamas išsakytas mintis, norėčiau akcentuoti pagrindines grėsmes, įtakosiančias galimybes tinkamai panaudoti 2014-2020 metų paramą regionuose. Tai:
– realios regioninės politikos nebuvimas;
– tikslinių teritorijų išskyrimo apribojimai;
– paramos verslui krypčių koncentravimas tik didžiuosiuose miestuose;
– mokestinių lengvatų investicijoms politikos nelankstumas.
Siūlau keletą būdų, kaip kartu galėtume paspartinti regionų plėtrą:
– didinti ES lėšas, skiriamas regioninei dimensijai, ypač netolygiau išsivysčiusiuose regionuose;
– didinti regionų plėtros tarybų vaidmenį, skirstant ES paramą;
– peržiūrėti ir patikslinti tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus;
– verslui skiriamą paramą pavesti skirstyti regionų plėtros taryboms;
– visose darbo grupėse, kuriose sprendžiami regionui aktualūs klausimai, turi dalyvauti visų regiono savivaldybių atstovai;
– pasienio bendradarbiavimo programų, teritorinio planavimo dokumentų rengimo ir projektų atrankos darbo grupėse daugumą dalį narių turi sudaryti regionų atstovai;
– planavimo dokumentai, kuriuos regionams rengia centrinės valdžios įstaigos, turi būti rengiami atsižvelgiant į konkretaus regiono poreikius.
Norėčiau, jog tai, ką čia pasakiau, suprastumėte ne kaip piktą kritiką, bet kaip geranoriškas pastabas, į kurias reikėtų atsižvelgti. Vargu ar kiti finansiniai laikotarpiai bus tokie dosnūs, todėl šiandien bei rytoj gaunamas lėšas privalome panaudoti kuo racionaliau, kurdami pridėtinę vertę, kad neatsitiktų taip, kaip ne kartą buvo 2007-2013 metų finansinės paramos laikotarpiu, kurio nesmagių pavyzdžių turime ir mes. Pavyzdžiui, prieplauka, prie kurios neatplaukė nė vienas laivas arba slidinėjimo trasa, kuri šiandien niekam nereikalinga. Tad kurkime naujas darbo vietas, didinkime paskatas verslui ir investicijoms. Kurkime miestus ir valstybę taip, kad jos niekam nesinorėtų ir nereikėtų palikti. Autorius yra Alytaus miesto savivaldybės meras.