1962 12 20 – 2024 09 13
Mykolo Romerio universiteto (MRU) bendruomenė liūdi netekusi mielos kolegės, konstitucinės teisės mokslininkės, MRU Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto profesorės Mildos Vainiutės. Profesorė šiame universitete ilgus metus dėstė Lietuvos ir lyginamąją konstitucinę teisę. Kolegos profesorę vadino tiesiog Mildute dėl jos nuoširdumo, draugiškumo, pagarbaus dėmesio kolegoms ir studentams. Dėmesys žmogui, siekis pagelbėti sudėtingoje situacijoje atsidūrusiam kolegai – savybės, kurias labai vertino ją pažinojusieji. Net ir eidama itin svarbias pareigas, būdama Seimo kontroliere (2018–2023), teisingumo ministre (2016–2018), ji nesusireikšmindavo. Teko stebėti, kaip užsienio kolegos vertino ne tik jos, kaip teisingumo ministrės, dalykinius gebėjimus, bet ir jos gebėjimą išlikti nuoširdžia, atidžia kito išsakytai, net ir nepritariamai nuomonei. Profesorė M. Vainiutė ne vienerius metus dirbo Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Teisės departamente, Respublikos Prezidento patarėja (2003–2010), ne kartą atstovavo Respublikos Prezidentui, jam kreipiantis į Konstitucinį Teismą.
Prof. Mildos Vainiutės teisinės karjeros didžioji dalis sietina su MRU. Pradėdama dėstyti konstitucinę teisę, 2001 m. ji Konstitucinės teisės katedroje ėjo docento, profesoriaus, katedros vedėjo, Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesoriaus ir direktoriaus pareigas, o nuo 2021 m. – MRU Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto profesoriaus pareigas.
Profesorės M. Vainiutės turtingą teisinių žinių lauką lėmė ir tai, kad ji studijavo teisę ne tik Vilniaus universiteto Teisės fakultete (1987–1993), bet ir Vokietijos Federacinės Respublikos Gyseno Justus-Liebig universitete (1994–1997). Šiame universitete 1997–2000 m. parengus ir apgynus disertaciją, jai buvo suteiktas socialinių (teisės) mokslų daktaro laipsnis (1997–2000). Profesorė buvo išskirtinė ir puikiomis lietuvių kalbos žiniomis, pedagogės gebėjimais, nes buvo baigusi dar ir Vilniaus pedagoginiame universitete lietuvių kalbos ir literatūros studijas (1982–1986).
Buvo itin kukli, nesureikšminanti savo mokslinio indėlio, džiaugėsi kolegų pasiekimais. Mokėjo dirbti kartu su kolegomis, skatinti imtis naujų iniciatyvų. Profesorė M. Vainiutė buvo ne tik daugelio monografijų, vadovėlių bendraautore, bet ir moksline redaktore. Profesorės iniciatyva MRU buvo išleisti reikšmingi mokslo darbai, skirti konstitucinės teisės plėtrai. Kartu su kolegomis buvo parengti trys tomai „Pasaulio valstybių konstitucijos“, moksliškai komentuoti užsienio valstybių konstitucijų vertimai (I–III tomai, 2016, MRU), supažindinantys Lietuvos skaitytoją su pasaulio valstybių konstitucijomis. Ypač reikšminga yra mokslo studija „Europos Sąjungos valstybių narių konstitucinės sistemos“ (MRU, 2012), kurios viena iš rengėjų ir redaktorių buvo M. Vainiutė. Ši knyga neprarado savo aktualumo ir šiandien, kaip viena iš aktualių konstitucinės teisės studijoms skirtų mokslo leidinių.
Kartu su kolegomis profesorė rengė ir redagavo Lietuvos konstitucinės teisės vadovėlius (MRU, 2017 ir 2022), taip pat ir Lyginamosios konstitucinės teisės vadovėlį (MRU, 2016), parengė ir naujos redakcijos vadovėliui, pasirodysiančiam šių metų pabaigoje, skirtą straipsnį. M. Vainiutė buvo ir daugelio tarptautinių mokslinių konferencijų iniciatorė.
Prof. M. Vainiūtė publikavo straipsnius, rengė monografijų dalis, skirtas aktualiems žmogaus teisių, parlamentarizmo, valstybės Prezidento, Seimo kontrolierių instituto klausimams. Sunku būtų įvardinti visus jos parengtus straipsnius, monografijos dalis – tiek daug jų būta. Vis dėlto norėtųsi prisiminti kai kuriuos ypač reikšmingus straipsnius, skirtus Konstitucijos studijoms. Vienas jų – „Konstitucinė metodologija“ (Logos, 2013), kuriame profesorė taikliai pažymėjo: „Teisinės valstybės idėja, siekdama palenkti valstybę teisei, visada ėjo ir eina kartu su laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių ginties idėjomis.“ Aiškindama teisinio įstatymo ir teisės šaltinių santykius, profesorė akcentavo jų glaudų ryšį, nes „teisiniam įstatymui vienodai yra svarbūs tiek teisinis paprotys, tiek teisinė doktrina, tiek teisinė praktika, nes šie savarankiški teisės šaltiniai yra teisinio įstatymo turinį atskleidžiantys ir užpildantys šaltiniai, kurie išreiškia pageidautiną socialinę tvarką“.
Išskirtinos ir profesorės studijos, skirtos Konstitucijos preambulės reikšmei: „Konstitucijos preambulė – raktas konstitucinio reguliavimo sistemai suprasti“ (Jurisprudencija, 2012, Nr. 19 (3). Profesorės indėlį, rengiant Latvijos Konstitucijos pataisą, formuluojančią Konstitucijos preambulę, 2022 m. gegužės 5 d. MRU garbės daktaro regalijų suteikimo Latvijos Prezidentui Eglis Levits ceremonijoje pažymėjo ir Latvijos Prezidentas.
Profesorė nenustojo domėtis ir lietuvių kalbos, kaip konstitucinės vertybės, reikšmingumu – „Lietuvių kalbos kaip valstybinės konstitucinis statusas: pagrindiniai aspektai“ („Jurisprudencija“, 2010, Nr. 4 (122). Šiame straipsnyje ji išryškino lietuvių kalbos konstitucines prasmes ir pabrėžė, kad „lietuvių kaip valstybinės kalbos klausimas yra neabejotinai labai svarbus tuo, kad jį analizuojant susiję trys komponentai – žmogaus tėvynė, valstybė ir kalba, o jų dermė yra geriausia sąlyga atsiskleisti paties piliečio tapatybei, ją gerai suprasti ir panaudoti visam tautos kuriamajam darbui“.
Du dešimtmečius Rugsėjo 1-oji buvo ir profesorės Mildos Vainiutės šventė, tik sunki liga sutrukdė jai būti kartu su MRU bendruomene, pasitinkant studijų metų pradžią šiais metais. Viešosios teisės instituto kolegos perims jau suplanuotas šių mokslo metų profesorės paskaitas, seminarus, tik negalėsime užpildyti tuštumos, praradus nuoširdžią kolegę, kurios šypseną dabar jau matysime tik nuotraukose ir prisiminimuose.
Parengė prof. dr. Toma Birmontienė