Seimas pritarė siūlymui Lietuvos komunistų partiją (LKP) pripažinti nusikalstama organizacija. Asmenys, dalyvaujantys konkursuose į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą, ir asmenys, skiriami į bet kokias kitas pareigas valstybės tarnyboje, turės pateikti duomenis apie priklausymą LKP struktūroms. „Esame pasmerkę represines struktūras, bet nesame pasmerkę tos organizacijos, kuri vadovavo toms represinėms struktūroms. Jos pavadinimas keitėsi, savarankiškumo lygis taip pat skyrėsi, bet kaip istorinį reiškinį apskritai mes privalome jį įvardyti tikraisiais pavadinimais, priešingu atveju būsime nenuoseklūs“, – pritarti projektui po svarstymo kvietė Seimo narys Valdas Rakutis. Įstatymo projektui pritarė 42, prieš balsavo 6, susilaikė 12 Seimo narių. Numatoma, kad pataisos įsigaliotų 2025 m. liepos 1 d.
Seimas po svarstymo pritarė Darbo kodekso pakeitimams. Pritarta Darbo kodekso pataisų projektui, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos minimaliosios algos direktyva 2022/2041 – Darbo kodekse turės būti įvertinama daugiau kriterijų nustatant minimaliąją algą. Kartu svarstomi ir kiti Darbo kodekso pakeitimai. Siūloma, kad atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą. Svarstomomis pataisomis taip pat numatoma, kad už smurto ar priekabiavimo draudimo pažeidimą galės būti baudžiamas darbdavys (fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas), jeigu ir jis pats atlieka veiksmus, kurie galėtų būti pripažinti mobingu.
Šiuo metu Darbo kodekse įtvirtinta, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Siūloma nustatyti, kad jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą jam būtų apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
Dėl Seimo valdybos, Seniūnų sueigos bei komitetų ir komisijų posėdžių vaizdo įrašų saugojimo. Seimo kanceliarija, reaguodama į žurnalistų bendruomenės išsakytą nerimą dėl siūlomų Seimo statuto pataisų, kurios reglamentuotų Seimo valdybos, Seniūnų sueigos ir komitetų bei komisijų posėdžių vaizdo įrašų skelbimą bei saugojimą, atkreipia dėmesį į svarbiausius aspektus:
– Seimo komitetų ir komisijų posėdžių protokolai bei garso įrašai yra saugomi Seimo archyve nuolat, t. y. neterminuotai. Ši nuostata nesikeis.
– Seimo valdybos, Seniūnų sueigos bei komitetų ir komisijų posėdžių vaizdo transliacijos buvo pradėtos 2019 metais. Šiuo metu niekaip nėra reglamentuotas šių vaizdo įrašų saugojimas ir kaupimas. Vienintelė vieta, kur šie vaizdo įrašai kaupiami, yra „Youtube“ platforma. Taigi siūlomos Seimo statuto pataisos reglamentuotų, kad šie vaizdo įrašai būtų saugomi ir Seimo archyve. Tačiau tokiam saugojimui pagal teisės aktų nuostatas turime numatyti terminą. Nepaisant termino, kuris bus numatytas vaizdo įrašų saugojimui, komitetų ir komisijų garso įrašai bus ir toliau saugomi neterminuotai.
Seimo kanceliarija šiuo metu neturi galimybių savais ištekliais užtikrinti didžiulio kiekio vaizdo informacijos saugojimo itin ilgai ar neterminuotai, net ir dabar siūlomas 20 metų laikotarpis būtų iššūkis, nes šiuo metu komitetų ir komisijų posėdžių vaizdo įrašai Seimo kanceliarijoje nėra saugomi.
Seimas praplėtė nuostatas dėl koleginių studijų universitetuose. Mokslo ir studijų įstatyme patikslintos nuostatos dėl kolegijų programų universitetuose. Šalia jau galiojusios 53 straipsnio 18 dalies nuostatos, įstatyme įtvirtinta, kad universitetas negali vykdyti koleginių studijų ir teikti aukštojo koleginio išsilavinimo, išskyrus:
– jeigu Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, įvertinus atliktų išorinio studijų vertinimo ir išorinio mokslo ir studijų institucijų vertinimo rezultatus, mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimo rezultatus, specialistų poreikį, valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities perspektyvas, universiteto statute yra numatytas koleginių studijų vykdymas pagal Vyriausybės nustatytos studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) trumposios ir pirmosios pakopų koleginių studijų programas;
kai universitetas dalyvauja, Vyriausybei reorganizuojant valstybinę kolegiją, perima reorganizuojamos valstybinės kolegijos teises ir pareigas (įskaitant materialinę bazę ir kvalifikuotą personalą, būtiną koleginių studijų programoms vykdyti) ir sudaro galimybes reorganizuojamos valstybinės kolegijos studentams baigti pradėtas studijas pagal koleginių studijų programas, kurios, studentams baigus studijas, išregistruojamos.
Seimo kanceliarija bendradarbiaus su Mykolo Romerio universitetu. Rugsėjo 25-ąją Seimo kanceliarija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Mykolo Romerio universitetu (MRU). Pasak Dokumentų departamento direktorės, l. e. Seimo kanclerio pareigas Vaidos Servetkienės, šiuo susitarimu siekiama glaudžiau bendradarbiauti, dalytis gerąja patirtimi, bendradarbiauti organizuojant renginius, susitikimus, pristatymus, mokymus, bendrus tarptautinius ar nacionalinius projektus. „Pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo įsteigtas valstybinis universitetas, kurio misija – tarnauti žmogaus, visuomenės ir valstybės gerovei ir siekti pažangių pokyčių, teikia didelę reikšmę bendradarbiavimui su Seimu, rengiant ateities lyderius, puikiai išmanančius įstatymų leidybą, politinį procesą, sprendimų priėmimo eigą ir gebančius įveikti dabarties ir ateities iššūkius. Tikimės, kad abipusiškai naudingas bendradarbiavimas, galimybė pasitelkti MRU mokslinį potencialą, analizuojant aktualias socialines ir ekonomines problemas, taip pat padės tobulinti parlamentinę veiklą“, − sako MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė.
MRU Teisės mokyklos dekanės prof. dr. Lyros Jakulevičienės teigimu, susitarimo pasirašymas įprasmina jau daugelį metų vykstantį bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos Seimu teisės aktų leidybos procese, studentų patirtinio mokymosi, bendrų visuomenei svarbių renginių ir diskusijų organizavimo srityse. „Siekiame ir toliau prisidėti prie reikšmingų Seimo veiklų teikiant mokslines nuomones dėl naujų teisės aktų, sprendžiant aktualius naujųjų technologijų panaudojimo įstatymų leidybos procese klausimus, vykdant mokymus teisiniais klausimais Seimo darbuotojams ir politikams“, − teigia L. Jakulevičienė.
Seimo kanceliarija prieš keletą metų pradėjo bendradarbiauti su Vilniaus kolegija.