Lietuvos sezono Prancūzijoje metu bendroje konferencijoje Lietuvos mokslininkai dalysis projekto „Apollo 2028“ tikslais ir iššūkiais bei bendradarbiavimo su Prancūzijos mokslininkais patirtimi. Projekte bendradarbiauja aštuonių šalių mokslininkai. Jo tikslas – teikti sveikatos priežiūros darbuotojams, ypač gydytojams, slaugytojams ir organizacijoms bei politikos formuotojams, moksliniais tyrimais pagrįstus sprendimus, kurie padėtų pagerinti tiek ligoninių, tiek sveikatos priežiūros personalo atsparumą kritinėms situacijoms. Projekte susivienijo skirtingų mokslo sričių mokslininkai: medicinos, vadybos, psichologijos, ekonomikos, informatikos.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto Verslo skaitmeninių transformacijų tyrimų centro Inovacijų ir antreprenerystės tyrimų grupės docentė Neringa Gerulaitienė projekte atlieka tyrimus, susijusius su ligoninių organizaciniu atsparumu bei organizacinio atsparumo veiksniais, tokiais kaip strateginis planavimas, išteklių paskirstymas. aiškinasi, kaip jie prisideda prie sveikatos priežiūros darbuotojų atsparumo ir gerovės didinimo.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas prof. dr. Osvaldas Rukšėnas kalbėjo, kad pirmoji projekte dalyvaujančių mokslininkų užduotis – surinkti kuo daugiau duomenų apie sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių žmonių fizinę bei psichinę sveikatą ir šiuos duomenis palyginti su kitų projekte dalyvaujančių partnerių – Suomijos, Airijos, JAV, Ispanijos, Italijos bei kitų šalių rezultatais. Grupė mokslininkų tirs tiek darbuotojų, tiek pačių ligoninių atsparumą krizinėms situacijoms ir lygins šalių rezultatus.
Surinkus reikalingus duomenis, prisijungs partneriai iš Vengrijos, kurie, pasitelkę dirbtinį intelektą, apdoros informaciją ir pasiūlys galimus sprendimus, būtinus pokyčiams.
Bendradarbiavimas atveria daugiau galimybių
Lietuvos sezono Prancūzijoje renginius, skirtus pristatyti abiejų šalių mokslo pasiekimus ir bendrus projektus, organizuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT) ir Lietuvos ambasada Prancūzijoje. LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius pabrėžia, kad tarptautinio bendradarbiavimo projektai atveria naujas galimybes vykdyti mokslinius tyrimus, o rezultatus sėkmingai pritaikyti praktikoje: „Neabejoju, kad Lietuvos mokslininkų vizitas į Paryžių ir dalijimasis gerąja praktika paskatins dar aktyviau plėsti tarptautinius mokslinius ryšius gyvybės mokslų bei onkologijos srityse.“
Doc. N. Gerulaitienė Lietuvos sezono Prancūzijoje metu vyksiančioje konferencijoje, pristatydama projektą „Apollo 2028“, dalysis gerąja bendradarbiavimo su Prancūzijos mokslininkais patirtimi. Bendroje Prancūzijos ir Lietuvos mokslininkų konferencijoje projektą pristatysiantis Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas prof. dr. O. Rukšėnas pabrėžia, kad galimybė Lietuvos sezono Prancūzijoje metu kalbėti apie „Apollo 2028“ – puikus būdas tarptautinei auditorijai parodyti, kiek daug bendradarbiaudami skirtingų šalių mokslininkai gali nuveikti. „Kol kas negalime teigti, kad „Apollo 2028“ – sėkmės istorija, bet potenciali – tikrai. Projektui skirtas finansavimas ketveriems metams, o tai – pirmasis svarbus žingsnis. Daug pamokų išmokta, jomis jau galima dalintis su kitais kolegomis ir partneriais“, – įsitikinęs O. Rukšėnas.
Projekto „Apollo 2028“ partneriai – ne tik universitetai, bet ir trys ligoninės, pavyzdžiui, Monpeljė universiteto ligoninė (Centre Hospitalier Universitaire de Montpellier). „Glaudus bendradarbiavimas su ligoninėmis ir sveikatos priežiūros personalu – būtinas projekto sėkmei, nes būtent šio sektoriaus darbuotojai tiesiogiai susiduria tiek su ligoninių, tiek su sveikatos priežiūros darbuotojų atsparumo, tarp jų – ir perdegimo problematika, bei geriausiai supranta, kokių iššūkių kyla kasdienėje jų praktikoje“, – pažymėjo N. Gerulaitienė. Parengė Kristina Buidovaitė, projekto „Nova Media“ vadybininkė