Pokalbis su dr. Justina Zamauske
Su kiekvienais rinkimais socialiniai tinklai tampa vis svarbesniais informacijos sklaidos kanalais, kuriuose politinės žinutės dažnai persipina su humoru ir ironija. Šiandien rinkėjai ne tik stebi debatus ar skaito straipsnius, bet ir dalijasi „memais“ – komiškais informacijos vienetais, sparčiai plintančiais internete. Vis dėlto trumpieji vaizdo įrašai „TikTok“ ar politiniai memai dažniausiai suvokiami tik kaip pramoga. Ar gali šie socialinių tinklų elementai formuoti rinkėjų nuomonę? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkė, socialinių medijų ekspertė dr. Justina Zamauskė.
Memai – šių laikų karikatūros
Politinis humoras, interneto memų kultūra tampa vis labiau neatskiriama rinkimų dalimi. Vienas iš pastarųjų dienų ryškiausių pavyzdžių yra JAV prezidento rinkimuose dalyvaujančios Kamala Harris apibūdinimas kaip „brat“. Kitas pavyzdys – po paskutiniųjų K. Harris ir Donaldo Trumpo debatų nusiritusi memų banga: šiuose debatuose kandidatas į prezidentus D. Trumpas pareiškė, kad imigrantai „valgo kates ir šunis“. Interneto vartotojai, pasinaudodami dirbtiniu intelektu, sukūrė gausybę memų su katėmis ir šunimis, skatinančiais balsuoti už kandidatą, ginantį juos nuo imigrantų, taip pašiepdami D. Trumpą. Dr. J. Zamauskė sako, kad tokie memai yra tam tikra šių laikų karikatūros forma. Pasak mokslininkės, politiniai memai Lietuvoje nėra plačiai paplitę. Labiau tikėtina, kad memai labiau sustiprina jau turimą nuomonę, nei ją pakeičia.
Socialinių medijų ekspertė teigia, kad politinis humoras socialiniuose tinkluose dažniausiai skatina politinę poliarizaciją. Anot dr. J. Zamauskės, šios poliarizacijos skatinimas yra didžiausia politinio humoro ir memų kultūros rizika: „Šios atskirties skatinimas internetinėje kultūroje gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių demokratinei visuomenės santvarkai. Kuo didesnė atskirtis tarp skirtingų politinių pažiūrų auditorijų, tuo sunkiau visuomenei priimti bendrus sprendimus ar susitarti visiems svarbiais klausimais.“
„TikTok“ – ne tik pramogai, bet ir politinėms žinutėms?
Ypač tarp jaunimo išpopuliarėjusioje socialinėje platformoje „TikTok“ gausu trumpų vaizdo įrašų, susijusių su politika ir rinkimais. Itin daug šių vaizdo įrašų yra dažnai kuriama memų pagrindu, jie yra pašiepiantys, dažniausiai skirti sukelti juoką. „Trumpų vaizdo įrašų „TikTok“ pagrindinė paskirtis yra pramoga, tačiau kartu jie formuoja nuomonę apie vaizduojamų politikų tinkamumą arba netinkamumą atlikti pareigas“, – įžvalgomis dalijasi tyrėja. Ji teigia, kad kol kas politinis humoras socialiniame tinkle „TikTok“ nėra efektyvesnis už tradicines politines kampanijas, kadangi nemaža rinkėjų auditorijos dalis nenaudoja šio socialinio tinklo arba jame esančio turinio nevertina kaip rimtos komunikacijos kampanijos dalies. „Beje, dažniausiai toks turinys yra kuriamas pačių rinkėjų, o ne politinių partijų, todėl jis neprilygsta tiesioginei komunikacijai“, – atskleidžia dr. J. Zamauskė.
Vis dėlto mokslininkė mano, kad ateityje politikai bus aktyvesni socialinėje medijoje ir patys kurs daugiau turinio: „Memų ar humoristinių vaizdo įrašų, manau, netruksime sulaukti. Šiems rinkimams jau buvo pristatytos dainos, šokiai, asociatyvūs, „paprastą gyvenimą“ vaizduojantys vaizdo įrašai. Tai tik parodo, kad politikai ieško būdų, kaip sudominti žmones, tad ateityje galime tikėtis ir memų ar politinio humoro socialiniuose tinkluose.“