Šiemet tarptautiniame uosto technologijų hakatone „Portathon“ sukurta net 18 novatoriškų idėjų uostams ir jūriniams verslams. Technologijų entuziastai, profesionalai iš Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Graikijos, Švedijos, Ukrainos bei kitų šalių sprendė ambicingus iššūkius ir kūrė visam Baltijos jūros šalių regionui skirtus pažangius sprendimus bei jūrines technologijas. Pristatome į nugalėtojų TOP 4-uką patekusių komandų – „KU Engineers“ ir „The Western Creators“ iš Klaipėdos, „Fjord Dwellers“ iš Norvegijos, „Problem Solving Masters“ iš Kauno – laimėjusius sprendimus, kuriuos stipriausiais pripažino tarptautinė vertinimo komisija. Lyderių ketvertukas pasidalijo hakatono partnerių įsteigtą 4000 eurų piniginį prizinį fondą.
Žaliosios energijos ir automatizacijos banga
Šiemet dalyviai galėjo rinktis iš 8 užduočių, kurias pateikė Klaipėdos uosto direkcija, Lietuvos jūrinis klasteris, Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė, „Ignitis renewables“, Hamburgo technologijų universiteto Jūrinės logistikos institutas, Oslo uostas ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Įkvepiančios temos atspindėjo globalias uostų, logistikos, energetikos tendencijas: nuo automatizuotų platformų, skaitmeninių įrankių uostams ir jūriniam verslui iki žaliosios energijos – vandenilio, biokuro, elektros – panaudojimo alternatyvų, saugojimo ir paskirstymo uostuose bei laivyboje. Iniciatyva šiemet siekė atsakyti į tarptautinio projekto „Blue Supply Chains“ iššūkius, susijusius su tarpsektorinio bendradarbiavimo skatinimu, tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūroje bei pakrančių uostuose.
Sprendimai vandenilio gamyboje susidarančiai šilumai panaudoti
Prie „Portathon“ partnerių prisijungusi Klaipėdos uosto direkcija šiemet pateikė net du uždavinius, skatinančius inovacijas, kurios ne tik tobulintų Klaipėdos uosto veiklą, bet ir prisidėtų prie tvaraus jūrų transporto vystymosi. Didžiausio technologijų entuziastų susidomėjimo sulaukė kvietimas pasiūlyti alternatyvius žaliojo vandenilio gamybos proceso atliekinės šilumos panaudojimo būdus Klaipėdos uoste. Jau nuo 2026 metų Klaipėdos uosto teritorijoje numatyta vandenilio gamyba panaudojant atsinaujinančią energiją. Šios temos ėmęsi komandos kūrė idėjas, kaip būtų galima efektyviai panaudoti šio aplinkai draugiško kuro gamyboje susidarantį šalutinį produktą ir kartu atverti naujas verslo galimybes.
Net dviem komandoms, kurios pateikė technologinius sprendimus Uosto direkcijai, pasiūlytos inovatyvios idėjos atnešė pergalę. Klaipėdos universiteto (KU) Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto studentų komanda „KU Engineers“ pristatė sprendimą, kuris vandenilio gamybos metu susidarančią perteklinę 57°C šilumą leistų panaudoti keliems tikslams. Pirmiausia, edukaciniam centrui greta gamybos bazės šildyti. Jaunieji inžinieriai taip pat pasiūlė tiekti šiltą orą netoliese esančių birių krovinių terminalo sandėlių ventiliacijai ir drėgmės kontrolei užtikrinti. Toks panaudojimas taptų alternatyva elektros energijai ar kitam kurui, paprastai naudojamam drėgmei jautrios produkcijos laikymo sąlygoms kontroliuoti.
1 pav. „KU Engineers“, Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto studentų komanda
KU studentai įžvelgė, kad vandenilio gamybos metu susidaranti atliekinė šiluma – tai praktiškai nemokama energija, kurią galima panaudoti kaip konkurencingą alternatyvą kitiems energijos šaltiniams, ir kartu sukurti galimybes naujai komercinei krypčiai bei mažinti anglies dvideginio pėdsaką. Komanda ne tik pasiūlė kompleksinį technologinį sprendimą, bet ir įvertino, kad jo įgyvendinimo sąnaudos atsipirktų per 2–3 metus.
Šalutinis vandenilio gamybos produktas – hidroponiniam ūkiui
Laimėtojais tapusi komanda „Problem Solving Masters“, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto studentai, pergalę iškovojo pasirinkę tą patį iššūkį kaip ir KU atstovai. Kauniečių pristatyta novatoriška ir tvari idėja – uosto teritorijoje įkurdinti hidroponinio auginimo sistemas, kuriose būtų įveiklinta šiluma, šalutinis vandenilio gamybos uoste metu susidarantis produktas. Jų vertinimu, išorinio šilumos šaltinio panaudojimas hidroponikos ūkiais paverstuose krovininiuose konteineriuose būtų ekonomiškai naudingas, o išlaikymo sąnaudos būtų iki 30 proc. mažesnės. Nedidelį plotą užimantys konteineriai idealiai tinka miesto teritorijoje: naudoja minimalius vandens, elektros, trąšų išteklius, leidžia maksimaliai padidinti produkciją, ypač – greitai derlius auginančių lapinių žalumynų, prieskoninių žolelių bei kitų žalumynų.
2 pav. „Problem Solving Masters“, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto studentų komanda pasveikinta ir fakulteto taryboje
Sprendimo autoriai nustatė, kad viename hidroponiniame ūkyje per savaitę galima išauginti iki 56 kilogramų šviežių žalumynų. KTU studentų komanda taip pat pateikė vertinimą, kad investicijoms į tokį ūkį, naudojantį vandenilio gamybos metu susidarančią šilumą, atsipirkti reikėtų apie 2–3 metų.
Žaliosios energijos įkrovimo stotelių tinklas jūroje
Komanda „The Western Creators“, atstovavusi Vakarų laivų gamyklos įmonių grupei, sprendė žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ užduotį, kaip pritaikyti jūrines vėjo jėgaines tiekti elektros ar kitą alternatyvią energiją tolimais atstumais plaukiojantiems laivams. Iššūkį pristačiusios kompanijos atstovai pažymėjo, kad šis sprendimas prisidėtų prie siekio perpus sumažinti laivų transporto anglies dvideginio emisiją laivyboje iki 2050-ųjų. Klaipėdiečių komandos pristatytas sprendimas įgalintų laivus pasikrauti jūrinių vėjo parkų generuojama energija specialiose jūrinėse stotelėse. Komanda pasiūlė, kaip būtų galima atlikti tokią užduotį net esant nepalankioms oro sąlygoms, kai dėl stipraus bangavimo būtų neįmanoma prijungti kabelį. Tokiu atveju platforma turėtų galimybę elektros energiją perduoti per plūduriuojantį įrenginį, kurį vandenyje „sučiuptų“ laive sumontuotas kranas su gaudyklės mechanizmu.
3 pav. „The Western Creators“, VLG įmonių grupei atstovavusi komanda
„The Western Creators” pasiūlyto sprendimo dėka jūrinė vėjo energija taptų lengvai pasiekiama laivams, atvertų galimybes mažinti sąnaudas ir taršą. Laivus elektra įkraunant jūroje, sumažėtų baterijų poreikis – vietoje jų atsirastų galimybė gabenti daugiau krovinių, todėl logistiniai procesai taptų efektyvesni. Komanda planuoja ateityje dar labiau tobulinti galimybių technologiją, ją panaudoti laivų aprūpinimui vandeniliu arba kitu pažangiu kuru bei išplėtoti tokių stotelių tinklą šalia jūrinių vėjo parkų visoje Baltijos jūroje ar kitose pasaulio vietose.
Modernios mažų laivų keleivių registracijos sistemos paieškos Oslo uostui
Tarp hakatono nugalėtojų – jungtinė norvegų komanda „Fjord Dwellers“ iš Oslo metropoliteno ir Pietryčių Norvegijos universitetų. Klaipėdoje vykusiame hakatone komanda pasirinko spręsti Olso uosto pateiktą užduotį, kaip modernizuoti ir supaprastinti užsakomųjų reisų ir pažintinių ekskursijų keleivių registraciją, duomenų rinkimą ir tai integruoti į uosto valdymo sistemas. Novatoriško skaitmeninio sprendimo ieškantys Oslo uosto atstovai pažymėjo, kad uostuose veikia daug vietines keliones siūlančių mažų laivų. Keleivių registracija paprastai atliekama rankomis, informacija uostams ir keleiviams siunčiama el. laiškais. 5 milijonų keleivių keltais ir privačiais reisais per metus sulaukiančiam Oslo uostui komanda pasiūlė dviejų pakopų sprendimą, eliminuojantį rankinį darbą, komplikuotą duomenų rinkimą bei perdavimą ir sutrumpinantį įlaipinimo laiką. Automatizuotas keleivių skaičiavimas registracijos metu būtų užtikrintas, skanuojant bilieto QR kodą. Didelių srautų sulaukiančiuose reisuose skaičiavimą supaprastintų jutiklių sistema su prie trapo pritvirtintais infraraudonųjų spindulių ar šilumos davikliais. Sistemoje užfiksuoti duomenys apie keleivius automatiškai keliautų uosto tarnyboms, statistinių duomenų panaudojimas taptų paprastesnis ir lengviau prieinamas.
4 pav. „Fjord Dwellers“, jungtinė kelių Norvegijos universitetų komanda
Norvegų komanda atkreipė dėmesį, kad Oslo transporto sektorius jau naudoja jutiklius autobusuose ir traukiniuose, tad pritaikyti jau sukurtą sistemą jūriniam transportui Osle nebūtų sudėtinga. Jie akcentavo, kad šis modernus, automatizuotas sprendimas galėtų būti įdiegtas ne tik Oslo, bet ir kituose Norvegijos, Danijos, Švedijos, taip pat Lietuvos uostuose. „Fjord Dwellers“ finalinio pristatymo metu pademonstravo savo sukurtą automatizuotos duomenų platformos prototipą.
„Portathon“ – platforma jūrinių inovacijų ekosistemai
Bendradarbiavimą tarp mokslo, jūrinių verslų ir uostų skatinantį ir inovacijų ekosistemą puoselėjantį „Portathon“ inicijavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su Lietuvos jūriniu klasteriu ir ilgamečiais partneriais. Šiemet hakatono partnerių gretose – VLG įmonių grupė, Klaipėdos uosto direkcija, skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderės „Schneider Electric“ atstovybė Lietuvoje bei EU-CONEXUS, Europos universitetų aljansas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai.
5 pav. „Portathon“ 2024 m. sprendimus Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei virtualiai kūrė beveik 100 dalyvių
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei virtualiai jėgas sujungė beveik 100 hakatono dalyvių. Komandoms talkino tarptautinė 20 mentorių komanda – jūrinės industrijos, automatizacijos, energetikos, kibernetinio saugumo, laivų statybos, logistikos, verslo modelių, rinkodaros ir kitų sričių profesionalai, atstovaujantys „Omega 365“, Vakarų laivų gamyklos įmonių grupei, Klaipėdos uostui, „Schneider Electric“, „Ignitis renewables“, Lietuvos jūriniam klasteriui, asociacijai „Ocean Industry Forum Oslofjord“, Klaipėdos universitetui, Hamburgo technologijų universitetui, Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetui, Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai, Blekingės technologijų universitetui, Ščecino jūrų universitetui, „Klaipėdos šventėms“. Plačiau apie hakatoną „Portathon“: https://kmtp.lt/portathon/portathon-2024/ . Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrai finansuojamas projektas „Blue Supply Chains“ padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.
–