Kaip tarptautiniai tyrimai formuoja valstybės ateitį?

Europos molekulinės biologijos laboratorija (EMBL) yra viena svarbiausių tarptautinių mokslinių organizacijų pasaulyje.

87 VU Gyvybės mokslų centras VU nuotr 2
VU Gyvybės mokslų centras

Jos tikslas – pažinti gyvybės paslaptis molekuliniu lygmeniu. 1974 m. įkurta EMBL tapo pavyzdžiu, kaip tarptautinė mokslininkų bendruomenė gali bendradarbiauti siekdama pažangiausių tyrimų, technologijų vystymo ir mokslo sklaidos. „EMBL yra neįkainojama platforma pasaulio mokslininkams, padedanti dalytis žiniomis, ištekliais ir technologijomis. Ši organizacija tiesiogiai prisideda prie mokslo inovacijų ir geresnio gyvenimo kūrimo visuomenei“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) direktorius dr. Kastis Krikštopaitis.

Šios laboratorijos pagrindinės veiklos kryptys – moksliniai tyrimai, atvirosios prieigos infrastruktūra, mokymai mokslo bendruomenei ir atvirai prieinami moksliniai duomenys. EMBL garsėja tiek tarpdisciplininiais, tiek plataus profilio aukšto lygio moksliniais tyrimais: nuo bioinformatikos, genų redagavimo ir baltymų struktūros bei sąveikos iki ekosistemų, žmogaus sveikatos ir ligų mechanizmų tyrimų.

Vienas svarbiausių laboratorijos tikslų – užtikrinti mokslo kokybę ir reikalingos įrangos prieinamumą mokslininkams visame pasaulyje, todėl tinkama ir kokybiška, aukšto lygio infrastruktūra ir paslaugos yra vienas svarbiausių mokslinių tyrimų centrų variklių. Stažuotės, doktorantūros ir podoktorantūros programos bei mokymai tūkstančiams tyrėjų yra dar vienas pamatinis kriterijus, kurį puoselėja EMBL, todėl prisideda prie tyrėjų tobulinimo visame pasaulyje.

EMBL veiklos rezultatai jau dabar daro reikšmingą poveikį visuomenei – nuo naujų vaistų kūrimo iki aplinkosaugos problemų sprendimo. Pavyzdžiui, EMBL tyrimų rezultatai padėjo greičiau kurti COVID-19 vakcinas, suprasti mikrobiotos svarbą sveikatai ir atrasti naujus biotechnologijų sprendimus pramonėje. „Šios organizacijos veikla įkvepia naujus mokslo atradimus, padedančius įveikti pasaulinius iššūkius, tokius kaip sveikatos problemos ar klimato kaita, ir tai yra priežastis, kodėl Lietuvai svarbu būti šios organizacijos dalimi“, – pažymi VU GMC direktorius dr. K. Krikštopaitis.

 

Lietuvos narystė EMBL ir Partnerystės institutas – istorinis žingsnis į priekį

Lietuva prie EMBL prisijungė 2019 m., tapdama 27-ąja visateise šios prestižinės organizacijos nare. „Tai buvo reikšmingas žingsnis, kuris sujungė mūsų šalies mokslininkus su tarptautine bendruomene, užtikrino galimybes dalyvauti bendruose projektuose, naudotis pažangiausiomis technologijomis bei keistis patirtimi ir taip garsinti Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje“, – pabrėžia prof. Vytautė Starkuvienė-Erfle, VU GMC direktoriaus pavaduotoja tarptautinei veiklai. Ji buvo pirmoji mokslininkė iš Lietuvos, dirbusi EMBL Heidelberge jau 1997–1998 m., o nuo 2007 m. ji – mokslinės grupės vadovė, kartu su kolegomis tyrinėjanti viduląstelinę pernašą, kaip atsako į išorinius veiksnius sistemą.

2020 m. VU įkurtas vienas iš septynių EMBL partnerystės institutų. Jame vykdomi aukščiausio lygio moksliniai tyrimai genomų redagavimo srityje, kartu dirba užsienio šalių ir Lietuvos tyrėjai, kurie įsitraukia į tarptautinius projektus. „Ši partnerystė ne tik stiprina Lietuvos gyvybės mokslų pozicijas tarptautinėje erdvėje, bet ir tiesiogiai prisideda prie mokslo proveržio ir svarbių problemų sprendimo“, – pažymi prof. V. Starkuvienė-Erfle. Per penkerius metus EMBL Partnerystės institutas Lietuvoje užaugino naują mokslininkų kartą, suteikė galimybę jauniesiems tyrėjams mokytis ir dirbti tarptautinėje aplinkoje ir paskatino kurti naujus biotechnologinius sprendimus, kurie jau dabar naudingi visuomenei ir pramonei.

 

87 VU V Šikšnys VU Gyvybės mokslų centro nuotr 1
VU prof. Virginijus Šikšnys

Prof. Virginijus Šikšnys – apie EMBL reikšmę Lietuvos mokslui

EMBL Partnerystės institutas ypač reikšmingas vystant molekulinės biologijos tyrimus ir stiprinant Lietuvos mokslinį potencialą. Išskirtinis profesorius Virginijus Šikšnys, vienas žymiausių šalies mokslininkų, CRISPR-Cas technologijos bendraatradėjis, buvo viena iš pagrindinių figūrų, inicijavusių Lietuvos narystę EMBL. Jo tarptautinis pripažinimas ir glaudūs ryšiai su pasauline mokslininkų bendruomene atvėrė galimybes Lietuvai tapti visateise EMBL nare.

 

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.