Spalio 28 d. Šveicarijoje, Luganos mieste įvyko XXVII knygos mėgėjų draugijos atstovų ir kitų svečių iš Lietuvos susitikimas su Šveicarijos lietuvių bendruomenės atstovais.
Prieš susitikimą Šv. Brigitos seserų vienuolyno koplyčioje šv. Mišias už Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą prelatą Kazimierą Steponą Šaulį, Šveicarijos lietuvių bendruomenės ir kitus mirusiuosius aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas kartu su Kauno kunigų seminarijos rektoriumi kun. Liutauru Vilėniškiu, Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonu kun. teol. lic. Evaldu Vitulskiu, kun. Ramučiu Janšausku ir Šv. Brigitos seserų vienuolyno kapelionu.
Susitikimo metu buvo aplankyti Šv. Brigitos seserų vienuolyno svečių namai „Casa Santa Birgitta“ Lugane. Vėliau Šveicarijos lietuvių bendruomenės atstovai organizavo ekskursiją po Luganą.
Lietuvos Nepriklausomybės (Vasario 16-osios) Akto signataras, Kauno arkivyskupo generalinis vikaras, Lietuvos universiteto (vėliau – Vytauto Didžiojo universitetas) profesorius, įvairių draugijų narys kun. Kazimieras Steponas Šaulys gimė 1872 m. sausio 28 d. (pagal senąjį kalendorių – sausio 16 d.) Stemplių kaime, Švėkšnos valsčiuje, Raseinių apskrityje (dabar – Šilutės r.). Tėvai Petras (1828–1888) ir Karolina (1833–1913) buvo ūkininkai. Jų šeima kartu su Kazimieru užaugino dar 4 vaikus: Juozapą, Barborą, Oną ir Marijoną.
S. Šaulys baigė Švėkšnos pradinę mokyklą ir Palangos progimnaziją. 1890–1895 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, o nuo 1895 m. studijavo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1899 m. birželio 29 d. Kaune buvo įšventintas kunigu. 1899–1901 m. buvo vikaras, 1901–1906 – gimnazijų kapelionas Panevėžyje. Nuo 1906 m. dėstė Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune bažnytinę teisę, moralinę teologiją ir sociologiją. K. S. Šaulys parašė pirmąjį lietuvišką sociologijos vadovėlį. Nemažai rašė „Draugijai”, „Tiesos keliui” ir kitiems žiniasklaidos leidiniams.
S. Šaulys buvo aktyvus Lietuvos politinio gyvenimo dalyvis. 1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. 1917 m. Lietuvių konferencija K. S. Šaulį išrinko į Lietuvos Tarybą. Jis kartu su kitais 19 narių pasirašė 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės nutarimo aktą. 1920 m. K. S. Šaulys buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą – dar kitaip vadinamą Konstitucinę asamblėją. 1922–1934 m. buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro komiteto narys.
1922 m. vasario 16 d. oficialiai įkūrus Lietuvos universitetą, K. S. Šaulys buvo pakviestas vadovauti Teologijos-filosofijos fakulteto Bažnytinės teisės katedrai ir dėstyti studentams. Jis buvo Raudonojo Kryžiaus draugijos vyriausiosios valdybos narys, dirbo Valstybinėje archeologijos komisijoje, dalyvavo ir kitose visuomeninėse organizacijose. 1926 m. popiežiui įsteigus atskirą Lietuvos bažnytinę provinciją, K. S. Šaulys tapo Kauno arkivyskupijos generaliniu vikaru – dešiniąja Kauno arkivyskupo J. Skvirecko ranka, ir šias pareigas ėjo iki pat 1944 m. Neretai jis tarpininkaudavo tarp Bažnyčios ir Lietuvos politinės valdžios. 1944 m. liepą, artėjant antrajai Sovietų okupacijai, K. S. Šaulys pasitraukė į Vakarus, trumpai gyveno Vienoje, Austrijoje ir Mettene, Bavarijoje, Vokietijoje.
1945 m. rugsėjo 18 d. Šveicarijoje, Lugano stotyje K. S. Šaulį pasitiko prof. Jurgis Šaulys ir parsivežė jį į savo vilą „Mafaldą“. Vėliau K. S. Šaulys apsigyveno Šv. Brigitos seserų vienuolyno svečių namuose „Casa Santa Birgitta“ Lugane. Vokietijoje įsteigė Lietuvių katalikų kunigų sąjungą, ėjo jos garbės pirmininko pareigas. Dalyvavo VLIK ir Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje, prisidėjo kuriant Šveicarijos lietuvių bendruomenę. Bendradarbiavo radijo stotyse „Amerikos balsas” ir „Vatikano radijas“.
1964 m. gegužės 9 d. K. S. Šaulys mirė Lugane, Šveicarijoje. Buvo palaidotas Pambio-Noranco kaimelio kapinėse netoli Lugano. 1968 m., per jas tiesiant kelią, K. S. Šaulio palaikai buvo perkelti į Romos Campo Verano kapinėse esančią Šv. Kazimiero koplyčią. 2011 m. spalio mėnesį Lugane, Šv. Brigitos svečių namuose buvo atidengta K. S. Šaulio atminimo lenta. Pagrindinis šio renginio organizatorius buvo Lietuvos garbės konsulas Tičino kantone Gintautas Bertašius.
atminimo lenta kambaryje, kuriame gyveno K. S. Šaulys